Raimonda Apuokienė
Vyresnioji bibliotekininkė
2020 lapkričio 23 d.

Pavasarį, kuomet visas pasaulis trumpam sustojo, užsidarė, tarytum panūdo padaryti pertrauką beribio šiuolaikinio tempo tėkmėje, bibliotekos interneto svetainėje jums pristatėme rubriką „Bibliotekininko dienoraštis“. Ši rubrika – kelias, siekiantis pasiekti mūsų skaitytojų mintis, tiltas, jungiantis nostalgiškus prisiminimus ir ateities troškimus bei svajas.

Stabtelti, susimąstyti kviečiame ir šį kartą. Tik akimirkai, kol pasaulis ir vėl pradės suktis įprastu ritmu…

Savo mintimis dalinasi bibliotekos darbuotoja Raimonda:

„Kelionės ar trumpos išvykos jau seniai tapo mano, o ir daugelio mano artimųjų, pažįstamų laisvalaikio praleidimo, gal net ir gyvenimo būdu.

Kažkas – gamta ar auklėjimas, vis kviečia mane į kelią… Tarsi sušnibžda į ausį, kad laikas kelti sparnus ir pasidairyti už horizonto tiesiog iš smalsumo ir išvysti, o kaip gi ten viskas atrodo?

Vaikystėje dažnai keliaudavau su tėvais, o vėliau ir su savo šeima. Net ir šiais metais, kai kelionės apsiribojo savo krašto, savo šalies tyrinėjimu, „Google“ suskaičiavo, kad kelionėse įveikiau 10000 km, o tai sudaro 23% kelio aplink pasaulį! Tai nebuvo tolimos kelionės: gimtosios Lietuvos kampeliai, gražiausi savojo krašto atspindžiai, kaimyninės Latvijos peizažai ir neatrasti toliai.

Latvija manęs nenuvylė. Tai žaliuojantis plačių miškų ir nepaliestos gamtos kraštas. Tai smėlėtų pajūrio paplūdimių, esančių prie seną istoriją ir kultūros tradicijas menančių miestų, kuriuose gausu įspūdingos architektūros ir lankytinų objektų, draugiškų vietinių žmonių ir saugios aplinkos meka. Šis kraštas sužavėjo mane.

Kiekvienos kelionės laukimas – tai nieko nekainuojanti laimės formulė. Dar prieš leisdamasi į išvyką su vietinės tradicijos ar krašto kultūra susipažįstu iš anksto, skaitydama pažintines knygas, romanus, poeziją, naršydama kelionių tinklaraščius. Pradedu galvoti apie tai, ką norėčiau pamatyti, paragauti ar išbandyti. Ištisas valandas skaitau apie vietinės virtuvės tradicijas, meną, istoriją. Toks domėjimasis, mėgavimasis nuostabios kelionės laukimu teikia man ne tik pažintinę naudą, bet ir džiaugsmą dar gerokai iki tol, kol ateina metas vykti.

Šiandien aš džiaugiuosi ne tomis kelionėmis, kurias dar planuoju, o tomis, kurios taip ryškiai išlikę atminty – apie jas man primena parsivežti suvenyrai ar spalvingos fotografijos, vis dar ryškūs prisiminimų vaizdiniai ir naujų pažintinių žinių gausa. Tad  keliaukime savo prisiminimais, galimybe pažinti trokštamą aplankyti kraštą dar gerokai prieš išvyką. Skaitykime, domėkimės, verskime knygų apie savo svajonių keliones lapus. Šias knygas, be abejonės, galite atrasti ir bibliotekoje.

Keliaukime svajomis ir troškimais!“

Vis dėlto, kaip svarbu, ką žmogus skaito, klauso , kuo gyvena – visa tai sugrįžta laiko, minčių, emocijų ratais.“ – Romualda Adomaitytė Chabarina

Nuotraukų galerija:
Dalintis:
Share on facebook
Share on twitter
Share on email