Biblioteka 1950-1988 metais
Direktorė Janina Arbačiauskienė darbo kabinete. Apie 1987 m. Fot. iš MPKVB fondų.
1950 – 1975 m. biblioteka augo ir plėtėsi. Darbuotojų skaičius per šį laikotarpį padidėjo nuo 3 iki 7, bibliotekoje pradeda dirbti darbuotojai su specialiuoju viduriniu ir aukštuoju išsilavinimais. Bibliotekai pradėjo vadovauti ilgametė bibliotekos direktorė Janina Arbačiauskienė (1963–2002 m.). Formuojama bibliotekos paieškų sistema – tvarkomi ir redaguojami abėcėlinis ir sisteminis katalogai. Dokumentų fondas padidėjo nuo 9851 egzemplioriaus (1953 m.) iki 96715 egzempliorių (1976 m.), iš jų 79, 0 procentus sudarė grožinė literatūra. Per šį laikotarpį skaitytojų skaičius padidėjo nuo 800 iki 3355 arba 4, 1 karto. Biblioteka persikėlė į erdvesnes patalpas miesto centre buvusioje V. Baltringio vaistinėje, Gagarino g. 1 (dab. Basanavičiaus a. šiaurinė dalis).
Telkiant bibliotekos skaitytojus, svarbią vietą užėmė individualus ir masinis (kultūrinis) darbas su skaitytojais. Skaitytojai buvo aptarnaujami diferencijuotai, pagal amžiaus grupes: vaikai, jaunimas ir suaugusieji. Bibliotekos masinis darbas buvo orientuotas Komunistų partijos programos, socialistinio gyvenimo būdo propagandai ir įtvirtinimui. Todėl biblioteka knygą naudojo kaip propagandos priemonę: reguliariai organizavo knygų naujienų apžvalgas, rengė rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašus, veikė politinio lavinimo būrelis. Šalia šių „politiškai teisingų“ renginių buvo organizuojami susitikimai su Lietuvos rašytojais ir kūrėjais, rengiamos knygų parodos, susikūrė literatų būrelis.
Politinė šalies vyriausybė, naudodama bibliotekas kaip sovietinio gyvenimo būdo ir laimėjimų propaguotojus, paskelbė naują vajų – „centralizuoti valstybines masines bibliotekas, steigiant miestų ir rajonų bibliotekų bazėje vieningą tinklą su bendrais etatais, bendru knygų fondu, centralizuotu literatūros komplektavimu ir tvarkymu“5. Marijampolės rajone centralizacija buvo baigta 1976 m. Įkurta viena didžiausių respublikoje centralizuotų bibliotekų sistemų, kurią sudarė Centrinė biblioteka Marijampolėje ir 58 filialai (2 miesto filialai, filialai Kazlų Rūdos, Kalvarijos miestuose ir 54 kaimuose). Centrinėje bibliotekoje įkurta knygų saugykla, Bibliografijos, Metodikos ir Komplektavimo skyriai, sudarytas mainų rezervinis fondas. Metų pabaigoje Centrinėje bibliotekoje dirbo 20 darbuotojų, skaitytojų skaičius išaugo iki 4403, jiems išduota 100610 egzempliorių leidinių. Nors bibliotekoje rengiami renginiai, atspindintys laiko dvasią – susitikimai su Didžiojo Tėvynės karo veteranais ir partizanais, propaguojami partijos suvažiavimų nutarimai, organizuojami reginiai komunistinio auklėjimo temomis ir pan., biblioteka mieste įsitvirtina kaip kultūros puoselėtoja ir skleidėja. 1981 m. pradedamos organizuoti knygos šventės, dailės dienos, renginiuose apsilanko Lietuvos menininkai ir kūrėjai – P. Keidošius, A. Matutis, A. Rosenas, J. Strielkūnas, J. Šiožinys, E. Žebertavičiūtė. 1985 m. įkuriamas ir suklesti literatūros mėgėjų klubas „Mūza“, Vaikų literatūros skyriuje veiklą pradeda lėlių teatras. Bibliotekos darbuotojų triūsas įvertinamas ir respublikiniu mastu. 1981–1985 m. biblioteka organizuojamuose respublikiniuose konkursuose ir apžiūrose užima prizines vietas, apdovanojama diplomais.
Bibliotekos pastatas.
Vytauto g. 22, Marijampolė.
Fot. iš MPKVB fondų.
1981 m. biblioteka įsikuria gyvenamojo namo pirmajame aukšte Vytauto gatvėje, kuriame dirba ir dabar. Pradedamas projektuoti ir statyti Viešosios bibliotekos priestatas. 1983 m., atšventusi dar vienas įkurtuves, biblioteka įsikuria specialiai projektuotame priestate. Daugiau kaip 2600 m2bibliotekos pastate įrengiami Bibliografijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros, Metodikos ir Knygų komplektavimo ir tvarkymo skyriai, skaityklos ir saugyklos. Pirmąkart visi bibliotekos skyriai įsikuria po vienu stogu. Naujos patalpos buvo aprūpintos nauju inventoriumi, papuoštos meno kūriniais, pastato fasadą papuošė skulptoriaus J. Narušio iškaba ir skulptūra. Bibliotekoje suprojektuotos specialios erdvės meno ir muzikos mylėtojams, įrengta Parodų salė ir salės renginiams. Biblioteka tampa viena moderniausiai ir geriausiai įrengtų bibliotekų respublikoje.
1985 m. pabaigoje Marijampolės Centrinėje bibliotekoje skaitė 6698 skaitytojai, jiems išduota beveik 150 tūkst. egzempliorių leidinių. Bibliotekos fonduose buvo daugiau 113 tūkst. vienetų, tačiau didelę jų dalį sudarė visuomeninė politinė literatūra – suvažiavimų ir plenumų medžiagos, agitacinė propagandinė literatūra žemdirbiams, liaudies masių auklėjimui ir švietimui. Didelis dėmesys buvo skiriamas individualiam darbui su skaitytojams, skaitymo kultūros ugdymui ir pan. Sovietinės eros pabaigoje popierizmas pasiekė viršūnę – buvo sudarinėjami metiniai, ketvirtiniai ir proginiai planai, organizuojamas socialistinis lenktyniavimas tarp skyrių ir filialų, vedami individualaus darbo žurnalai, sudarinėjami rekomenduojamų perskaityti leidinių aktualiomis temomis sąrašai. Todėl devintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjęs Atgimimas ir judėjimas už Lietuvos nepriklausomybę, tapo išsilaisvinimu ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir bibliotekoms. Kartu su besikuriančia nepriklausoma valstybe, išsilaisvinusi iš ideologinės įstaigos statuso, viešoji biblioteka siekia tapti švietimo, kultūros ir informacijos institucija, kuri teikia paslaugas, remiantis lygia naudojimosi teise visiems, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, jos fondai ir paslaugos nepriklauso nuo jokios ideologinės, politinės ar religinės cenzūros.
Dokumentai:
Spauda:
