Talentinga ir kūrybinga asmenybė, sukvietusi nemažą būrį jos kūrybos gerbėjų šį šeštadienį į biblioteką su intriguojančiu pavadinimu „VIDURNAKTIS VIDURDIENĮ“ nepaliko abejingų nei vieno.
Po giliausius ir skaudžiausius asmenybės užkaborius keliavusi autorė Luana Masienė atskleidė ir pristatė klausytojams savo knygas, kurias kaip ji teigia: „Parašė ne dėl to, kad norėjo parašyti, bet kiekviena knyga, kaip operacija, po kurios iš savo kūno ir sielos išsioperuoji auglį. Tada gali gyventi.“
Renginio metu autorės gyvenimo ir kūrybos labirintais vedė menotyrininkė Vilma Kilinskienė, knygų „Nr.122“ ir „Mirties bėgliai“ herojų balsais prabilo aktorė Gabrielė Penčylaitė. Kartu skambėjo ir garso menininko Ginto K (Ginto Kraptavičiaus) kuriama muzika. Pristatytos ir kitos autorės knygos: „100 štrichų Marijampolės portretui“, „Spalvota laimės formulė“, kultūros žurnalas „Baltas kambarys“.
Renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės atstovai – mero pavaduotojas Romualdas Makauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Dulskė, kandidatas į Marijampolės savivaldybės merus Kostas Jankauskas, Įmonės Nemuno euroregiono Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius, poetės Česlova Jakštytė, Aldona Murauskienė, dailininkė Ramutė Cibulskaja, Marijampolės bendruomenė ir autorės gerbėjai iš Kauno.
„Ilgokai nesupratau, kodėl keletą dienų pabuvus namuose, o po to išėjus į gatvę apima liūdesys. Ir noras kuo greičiau grįžti atgal. Pagaliau suvokiau…Tarp mano keturių sienų vyksta šimtmečių karai, amžiaus dramos, čia užklysta genijai ir bepročiai, čia lankosi dievai ir demonai, iš čia nutiesiami zondai kelionėms į kosmoso platybes ir žemės gelmes, čia jausmai, emocijos ir patirtys neturi ribų, čia naktį šviečia saulė, o dieną spindi žvaigždės, čia baimės ir nevilties klyksmas atsveriamas palaimos šūksniais… Po tokio intensyvaus gyvenimo išėjus į gatvę (provincijos, sostinės ar pasaulio megapolio) tu nustembi nuo tempo lėtumo ir pamatai, kad šis (išorinis) pasaulis per tas kelias dienas nė trupučio nepasikeitė (na, gal grindinys naujas, lempučių parkuose daugiau, pastatas iškilęs vietoje plynės ar atvirkščiai… bet tai taip nereikšminga prieš tavuosius Minotauro labirinto užkaborius). Tu jau kitoks nei buvai vakar, o JIS-TOKS-PAT. Todėl kuo skubiau veržiesi atgal, kad nepraleistumei dar vieno įvykio. Versmėj. Tapsme savimi.“ (Luana Masienė)
