Loreta Skinkienė
Bibliografė
2019 spalio 16 d.

Lapkričio 12 d. (antradienį) 17 val. Marijampolės  Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje bus pristatoma knyga „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“. Leidinys skiriamas Lietuvių chartijos 70-mečiui, prof. Jurgio Krikščiūno 125-osioms ir Jurgio Krikščiūno-Rimvydo 100-osioms gimimo metinėms paminėti.  Dalyvaus knygos autorė-sudarytoja Rita Pauliukaitienė, bei Punsko ,,Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis.

Knygoje ,,Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“ atskleidžiami Lietuvos istorijos atspindžiai per vienos giminės – kilusių iš Ašmintos Kriščiūnų – likimų prizmę. 19 amžiaus pradžioje pagal Napoleono kodeksą išlaisvintieji nuo baudžiavos Užnemunės ūkininkai, ėmę laisviau gyventi, suprato išsilavinimo vertę ir pradėjo leisti į mokslus savo vaikus. Švietimo misijos šiame krašte ėmėsi vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius.

Devynioliktojo amžiaus antroje pusėje Rusijos imperinė valdžia, keršydama lietuviams už 1863 m. sukilimą, uždraudžia lietuvišką spaudą, bet Matas ir Agnė Krikščiūnai slaptai, knygnešių platinamai literatūrai įsigyti pinigų negaili. Sunkiai dirbdami jie suteikia galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą net keturiems savo sūnums, tikėdamiesi, kad vaikai gyvens šviesiau ir laimingiau negu ankstesnės kartos. Nors kiti keturi jų vaikai buvo tik minimaliai pralavinti, bet Lietuvos patriotai buvo visi aštuoni ir tai įrodė savo laikysena Antrojo pasaulinio karo bei pokario metais, nesusitaikydami su okupacija.

Šviesusis nepriklausomos Lietuvos laikotarpis 1918–1940 m. buvo labai produktyvus Marijampolės gimnazijos auklėtiniams, vėliau aukštuosius mokslus baigusiems broliams Matui, Antanui, Jurgiui, Juozui Krikščiūnams, ir jie įnešė svarų indėlį stiprindami Tėvynę. Ne mažiau ši giminė pasiaukojo ir gindama Lietuvos laisvę. Partizanais tapo nepriklausomybės metais užaugę Kazimieras Banionis-Klajūnas, Vytautas Krikščiūnas-Mikas, Jurgis Krikščiūnas-Mažiukas ir Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Daugumai giminaičių teko pabėgėlių ar tremtinių dalia. Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko nuo pat 1940 metų, kaip ir daugelis jo kovos draugų. Jis buvo idealistas, išsilavinęs ir jautrus žmogus, darbštus, atkaklus, atsakingas, mokėjo pajuokauti neužgaudamas. Turėjo meninių polinkių, bet nesureikšmino savo talentų, atliko tas laisvės kovos užduotis, kurias jam skyrė vadai, stengdamasis įvykdyti jas kuo geriau. Ne visada pasisekdavo, bet jis atkakliai viską pradėdavo iš pradžių. Jurgis mylėjo savo artimuosius, buvo jų išsiilgęs, tačiau kovos draugų nepaliko, nors tokia galimybė 1947 m. buvo. Artimiausi jam miško broliai buvo Juozas Lukša-Daumantas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Juozas Gegužis-Diemedis, ir Rimvydas jų neapvylė.

Jurgio Krikščiūno tėtis, pulkininkas Antanas Krikščiūnas, Lietuvos kariuomenės štabo Topografijos skyriaus viršininkas, jeigu būtų sulaukęs, tikrai būtų didžiavęsis savo sūnumi, nors ir nebaigusiu geodezijos studijų Vytauto Didžiojo universitete, bet tapusiu vienu iš aštuonių Lietuvos laisvės kovų karžygių. Būtų didžiavęsis ne tik savo sūnumi, bet ir savo mokiniais, bendradarbiais: Antanu Kučingiu-Kalvaičiu, Jonu Žemaičiu-Vytautu, Vladu Baciuška-Žmogumi, Kazimieru Pypliu-Mažyčiu, Juozu Stravinsku-Kardu ir kitais.

Straipsnio autorė Rita Pauliukaitienė

Dalintis:
Share on facebook
Share on twitter
Share on email