Loreta Skinkienė
Bibliografė
2020 vasario 19 d.

Iki 2020 m. kovo 6 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoje bibliotekoje veiks paroda-edukacija, skirta Vasario 16-osios švenčių tradicijoms Marijampolėje – „MŪSŲ LAISVĖS ŠVENTĖS“. Tradicinėje parodos dalyje bus eksponuojamos fotografijos (iš Manto Vaitiekūno kolekcijos), kuriose užfiksuotos tarpukario švenčių akimirkos, ištraukos iš to meto Marijampolės spaudos publikacijų, knygos bei periodiniai leidiniai. Naujovių mėgėjus sudomins ekranuose transliuojama virtuali paroda „Po šimtmečio ženklu“ bei smagios į parodą integruotos užduotys.  Lankytojų lauks maloni staigmena – Augutinos Miknevičiūtės sukurtas atvirukų komplektas.

Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena  mūsų šalies valstybinių švenčių sąraše užima bene pačią svarbiausią vietą. Tai įrodo ir prieš dvejus metus per Lietuvą nuaidėję Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti renginiai, kurie nustebino savo gausa ir didybe.

Pasitinkant 102-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines norėjosi pabėgti nuo šiandieninių švenčių pompastikos, atsigręžti į praeitį ir sužinoti kaip užgimė šių švenčių tradicijos mūsų mieste. Todėl Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotojai rengdami parodą atidėjo į šoną solidžias monografijas ir atvertė nuo laiko pageltusius regioninės periodikos puslapius bei atrinko pluoštą fotografijų iš Manto Vaitiekūno asmeninės kolekcijos.

Stebėtina, tačiau jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais susiformavę tradicijos per šimtmetį beveik nepakito. Ir jei ne tų laikų rašymo stilius bei nenormintos kalbos perliukai, švenčių aprašymai (ypatingai programos) mažai tesiskirtų nuo dabartinių publikacijų Marijampolės spaudoje.

 Iš visų tarpukario periodinės spaudos publikacijų labiausiai išsiskyrė J. Kurtinaičio prisiminimai apie 1919-ųjų Vasario 16-ąją.

Kaip marijampoliečiai šventė pirmąją Vasario 16-ąją

 „Tuo laiku Marijampolėje jau buvo dvi valdžios: lietuvių ir vokiečių, bet žmonės stengėsi vokiečius boikotuoti ir rėmė Vykdomuosius Komitetus. Artėjo 1919 m. vasario 16 d. Vietos administracija ir visuomenė ruošėsi kaip galint iškilmingiau ją paminėti, bet įvykiai žadėjo ką kitą.

Vasario 16 d. išvakarėse raudonarmiečiai užėmė Alytų, kur žuvo 1 pulko vadas Juozapavičius, o  vado ir ūpo netekusi pulko dalis atsikėlė į Marijampolę. Dėl šios nesėkmės ir raudonosios armijos atėjimo labai aiktingi pasidarė ir vietiniai komunistai. Marijampolės Karo Komendantas Motiejūnas-Valevičius paskelbė apsiausties stovį, uždrausdamas visokius susirinkimus. Bet to nežinodami būriai raitų kaimo vyrų pradėjo rinktis į miestą  švęsti 16 vasario. Vokiečių įgula užklausė mūsų kariuomenės vadovybę iš kur atsirado tie raiteliai ir kas jie yra. Kadangi už Liudvinavo vietiniai bolševikai buvo pastoję kelią mūsų kariams, tai nerimas buvo suprantamas. Tik ankstyvas rytas išgelbėjo mus nuo susidūrimo su kariuomene ir laimingai atvykome į „Blaivybės“ draugijos kiemą.

Aš su dviem draugais: Juozu Senkumi ir Pijumi Žalnieruku ėjome į komendantūrą pasitarti iškilmių reikalu ir susitikome būrį ginkluotų Lietuvos kareivių. Jie mus tuojau sustabdė ir paklausė, kas per būrys raitelių įjojo į miestą. Mes išaiškinom, kas ir ko susirinko, ir kad visi raiteliai yra „Blaivybės“ kieme. Visgi karininkas pasiuntė dalinį saugoti, kad nė vienas raitelis neišeitų į miestą, o mane pakvietė užeiti į štabą. (…) Ten išsiaiškinę su vienu karininku ėjome į komendantūrą. (…) Paties komendanto Motiejūno-Valevičiaus neradome, o jo vietoje paliktas karininkas atsisakė leisti viešą Vasario 16 d. demonstraciją ir teko grįžti į 1 p. p. štabą tartis ką toliau daryti. Nutarėme padaryti demonstraciją be leidimo. Po pamaldų prieš parapijos bažnyčią susirinko raitieji demonstrantai ir dvi kareivių kuopos, kiti gyventojai nedalyvavo iškilmėse. Buvo pavojus, kad gali būti susirinkusių ir komunistų, kuriuos minioje negalima buvo atskirti. Jie galėjo pakelti triukšmą ir dar labiau sugadinti visuomenės ūpą.

420 raitų vyrų ir minėti kareiviai tvarkingai su dainomis parėjome miesto gatvėmis ir sugrįžę  į „Blaivybės“ salės kiemą išsiskirstėme. Taip Marijampolėje buvo atšvęsta pirmutinė vasario šešioliktoji.“ (Suvalkų kraštas, 1938, vas. 19,  p. 4.)

Du laisvės dešimtmečiai

Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio švenčių aprašymų fragmentai savaime subiro  į ryškų nuotaikingą kaleidoskopą. Tačiau šioje spalvingoje mozaikoje apstu ir pilkų nepasitenkinimo gaidų bei aštresnių kritikos žodžių.

Miestas puošėsi

„Marijampolėje jau iš vakaro daugelis namų pasipuošė paveikslais bei iliuminacijomis. Ryte miestas suplevėsavo vėliavomis…“ (Suvalkietis, 1932, vas. 21, p. 1.) „8 val. visi gyvenamieji namai, įskaitant ir organizacijų būstinės puošiamos tautinėmis vėliavomis. Balkonuose išstatomi Vyties ženklai, Respublikos Prezidento ir Dr. Basanavičiaus portretai.“ (Suvalkietis,1935, vas. 10, p.1.) „Daugumas namų ir krautuvių vitrinų buvo gražiai vainikais papuošta ir iliuminuota. Ypač gražiai buvo iliuminuoti miesto savivaldybės namai. Šviesų nesigailėjo Apskr. Valdyba, Lietuvos bankas, Geležinkelio stotis, Apygardos ir Apylinkės teismai, paštas inž. Vitmozerio, cukr. Fabrikas ir daug kitų namų. Su pasitenkinimu reikia pastebėti, kad šiemet  ir Marijampolės krautuvininkai jau išmoko tinkamai papuošti savo krautuvių vitrinas (langus). Paveikslai jau nestovėjo tarp tepalų dėžučių ir šabasinių žvakelių languose nesimatė. Tas pridavė iškilmingumo bendrai šventės nuotaikai.“ (Suvalkų kraštas, 1938, vas.19, p. 5.)

Vėliavos pakėlimas

„Vasario 16 d. iškilmės Marijampolėje praėjo tikrai pakilusioje nuotaikoje. 8 val. 30 min. Dr. Basanavičiaus aikštėje buvo iškilmingas didžiosios vėliavos pakėlimas. Čia susirinko gana daug organizuotos ir neorganizuotos visuomenės. Gražią ir momentui pritaikytą kalbą pasakė jaunalietuvių rajono vadas mokesčių inspektorius Kriščiūnas. (…) 16 val. didžiosios vėliavos nuleidimo iškilmėse dalyvavo dar daugiau visuomenės. Čia gražią ir marijampoliečių plačiai komentuojamą kalbą pasakė Br. Sirutis. Ligi vėlyvos nakties mieste buvo pilna žmonių, visur jautėsi šios didžios šventės nuotaika.“ (Suvalkų kraštas,1938, vas. 19, p. 5.) „…prie didžiosios vėliavos, bažnyčios aikštėje pakėlimo dalyvavo šauliai ir visuomenė. Ta proga atatinkamą kalbą pasakė miesto burmistras p. Maurukas.“ (Suvalkietis,1932, vas. 21. p. 1.) „Didžiosios vėliavos pakėlime ir nuleidime dalyvavo nemažai šaulių, ugniagesių dūdų orkestras ir virš 1000 piliečių.“ (Suvalkietis, 1934, vas. 25, p. 1.)

Iškilmės maldos namuose

„10 val. buvo iškilmingos pamaldos visų tikybų maldos namuose. R-kat. parap. bažnyčioje iškilmingas pamaldas laikė arkivyskupas Karevičius pasakydamas ir šventei pritaikytą pamokslą. Dalyvavo visi įstaigų viršininkai, kariuomenė, ugniagesiai ir daug pavienės publikos. Kareiviai evangelikai, kurių daugumą sudaro klaipėdiečiai, buvo nuvesti į kirchę, o kareiviai žydai – į sinagogą“. (Suvalkietis,1932, vas. 22, p 2.)

„…bažnyčia kupina moksleivių, mokytojų, valdiškų įstaigų tarnautojų ir šiaip žmonių. Mokytojas seminarijos direktorius kun. Dambrauskas pasakė gražų, pritaikintą šventei pamokslą. Choras giedojo lotyniškai! Buvo pasiruošęs Ryg. Jono gimnazijos choras, kaip paprastai, giedoti lietuviškai, bet klebonas uždraudė jiems giedoti ir pasikvietė kitą silpnutį chorą giedoti lotyniškai; keista, tokioje didelėje tautinėje šventėje ir uždrausta dėkavoti Dievui lietuviškai.“ (Šešupės bangos,1925, vas. 22, p. 3.)

Karių pagerbimas, paradai

„Po pamaldų pas kareivių bažnyčią buvo kariuomenės paroda. Girdėti buvo ir žiūrinčių pasigėrėjimų dėl gražaus sutartino parodos atlikimo, dėl tvarkingo kareivių aprėdymo ir kitokių pasididžiavimų. Jaučiama daug pridėto rūpesnio iš vyresniųjų pusės. Paskui ištisą dieną gatvėje buvo kupina žmonių, linksmai kvėpuojančių pavasario dvelksmu.“ ( Šešupės bangos, 1925, vas. 22, p. 3.)

„Pulke buvo ordinų įteikimo iškilmės, kurių proga žydų atsargos karių s-gos Marijampolės skyrius 9 p. pulkui padovanojo šautuvą su lietuvių ir hebrajų kalba įrašais sidabro lentelėje. Atitinkamą kalbą pasakė skyriaus pirmininkas Holcmanas.“ (Suvalkų kraštas, 1938, vas.19, nr. 7, p. 5.)

Paskaitos, parodos, minėjimai

16 val. 30 min. mokytojų seminarijos salėje buvo Nepriklausomybės paskelbimo minėjimas, kurį atidarė ir paskelbimo aktą paskaitė burmistras p. Maurukas. Pagerbimui žuvusiųjų atsistota ir išklausyta gedulo maršo, (Šopeno), kurį sugrojo p. Kamaitis. Turiningą paskaitą apie lietuviškos kultūros kūrimą skaitė mokytojas K. Bukaveckas. Himną ir „Kur bėga Šešupė“ gražiai sudainavo jaunalietuvių choras, diriguojant p. Kamaičiui. Minėjime dalyvavo nemažai p. p. karininkų ir kupina salės visuomenės. Dėl stokos vietos daug dalyvių net stovėti turėjo. (Suvalkietis, 1934, vas. 25, p. 1.)

„13 val R. J. Berniukų gimnazijoje įvyko iškilmingas posėdis. Posėdžiui pirmininkavo LTS Marijampolės aps. valdybos pirm. prok.  Baranauskas. Į garbės prezidiumą buvo pakviesti: dir. Daniliauskas, apskr. virš. Kalendra, įgulos virš. gen. št. pulk. Gaušas, klebonas kan. Stakauskas, Savanorių s-gos Marijampolės skyr. pirm. Čenkus,  Atsarg. Karininkų s-gos Marijampolės skyr. pirm. Girtautas, Jaunalietuvių Rajono Vadas Kriščiūnas, apyg. teismo pirm. Skrinskas, visuomenės atstovas Br. Sirutis ir žydų visuom. atstovas dr Volbergas. (…) Paskaitą skaitė istorijos mokyt. Jankevičius. Vienbalsiai nutarė pasveikinti Valstybės Prezidentą, Ministrą Pirmininką, Krašto Apsaugos Ministrą, Kariuomenės Vadą ir Brolius Vilniečius.“ (Suvalkų kraštas, 1938, vas.19, p. 5.)

„Skautų parodėlė, tęsusis tris dienas, vasario 16 d. gana iškilmingai užsidarė. Parodoj buvo 16 įvairiausių skyrių. Nepaprastai įdomu ir malonu matant jaunuolėlius, visais gyvenimo klausimais susirūpinusius. Rankdarbiai, kepiniai, pavaišiniai, senovės palaikų rinkiniai ir t.t. veria akį žiūrėtojui. Parodėlės tikslas – parodyt ką skautų veikiama. Parodėlėn surinkta virš 500 eksponatų. Žiūrėtojų apsilankė be skautų virš 300 asmenų.“ ( Šešupės bangos, 1926, vas. 21 p. 2.)

„Kaip ir visos organizacijos, taip ir privatinė žydų gimnazija minėjo 20-metinę sukaktį. Minėjimo programą, galima sakyti, atliko patys mokiniai ir reikia pabrėžti lietuvių kalba. Mat, gimnazijoj yra lituanistikos būrelis, mok. A. Iešmantos vedamas ; tai šis būrelis ir vykdė programą. Po p. direktoriaus kalbos hebrajų kalba ir choro sekė VIII kl. mok. Fainbergaitės referatas „A. Smetonos mokykla“, mokinių skaitymas p. prezidento raštų ištraukų, tinkamų šioms iškilmėms, ir galų gale mokinių deklamacijos, vaizduojančios nelaisvą ir laisvą Lietuvą… Čia gražu buvo tai, kad mokiniai įprasminami darbu dėtis į gyvenimą veikliais nariais, o ne stebėtojais.“ (Suvalkų kraštas, 1938, vas.19, p. 5.)

Spektakliai, koncertai

„9-tas p. pulkas Lietuvos nepriklausomybės šventės proga, kareivių rūmuose II-16 d. suruošė neapmokamą spektaklį kareiviams ir civiliams. Buvo vaidinta šventei pritaikintas veikalas „Gedimino sapnas“. Vaidino pulko liktinių puskarininkių ir viršilų teatro mėgėjų trupė, vadovaujama leitenanto Žadvydo. Šiame veikale reikalinga daug artistų –  tad pasirodė beveik visas trupės kolektyvas. Trupėje yra labai gerų artistų – mėgėjų, kas buvo galima pastebėti, iš suvaidintų rolių. Gediminas (viršila Ivanauskas) buvo labai įtikinantis. Jo tarnas (pusk. L. Grigaitis) taip pat puikiai vaidino, tik gal jo laisvi veiksmai nepilnai atitiko senovės lietuvių tradicijoms. (…) Ypatingai gero įspūdžio sudarė tinkamos ir gražios dekoracijos, ir pritaikinti kostiumai. Kiek neigiamai veikė grimas, nes davė rusiškų tipų bruožus. Matyt neįsigilinta į mūsų garbingų bočių tipus. Linkėtina šiai trupei pasirodyti ir mieste.“  (Suvalkietis, 1934, vas. 25, p. 3.)

„Vasario 16 d. Marijampolėje Valst. Dramos Teatro artistai vaidino “Aušros sūnus“ 4 v. Čiurlionienės dramą, kurioj atvaizduojama knygnešių gyvenimas, (…) žiūrovams padarė gana gilų įspūdį.(…) Dabar vietoj to, kad knygnešius pagerbti, jų toje pačioje tėvynėje yra kalėjimuose sėdinčių. Kiti knygnešiai visai užmiršti varguos ir neturte baigia savo amželį“. (Šešupės bangos, 1925, vas. 22, p. 3,)

Vakare…

„Vakare buvo baliai, orą raižė rakietos, įstaigos buvo iliuminuotos.“ (Suvalkietis, 1932, vas. 22, p 2.) „Jaunoji Lietuva“ vietinis skyrius, kinoteatro „Rambynas“ salėje suruošė didelį vakarą-balių. Įėjimas buvo su pakvietimais, ko dėka salėje buvo tvarka, o publika darė malonų įspūdį. Pažymėtina ir dabar, (…) senesniųjų ir žymesniųjų vietos tautininkų mažai buvo matyti. Programą išpildė Kauno artistai, kurių buvo kviesta 5, o atvyko tik 4. (…) daugiausia pasisekimo turėjo p. Komskis su savo kupletais ir p-lė Žiromskaitė – baleto numeriais. Šis balius parodė, kad jaunalietuvių vakarai dabar yra įdomiausios ir maloniausios Marijampolės jaunimo pramogos. Tuo laiku (…) Klimaitės salėje šoko pavasarininkai. Svečiams leido būti tik ligi 10 val. vak., nors patys „ūžė“ ilgiau. (…) garderobas buvo tvarkingesnis.“ (Suvalkietis, 1932, vas. 22, p.3.)

„Žmonių judėjimas gatvėse ligi pusiaunakčio buvo tikrai didelis. Visose salėse buvo org-jų susirinkimai ir pasilinksminimai, abejuose kinuose visų vietų kainos buvo tik po 50 ct ir prieš kiekvieno seanso pradžią teismo kandidatai Jasiukevičius ir Dailydonis skaitė trumpas paskaitas, tad ir čia publikos buvo perpildyta. (…) Apie pusiaunaktį gatvėje žmonių pradėjo mažėti, pradėjo gesti žmonių ir krautuvių iliuminacijos. Bet aukštai iškilę dar švietė parapijos bažnyčios bokštų kryžiai, lyg norėdami dar uždegti mūsų širdyse daugiau tėvynės meilės, sužadinti mūsų širdyse daugiau pasiryžimo siekti užsibrėžtų tikslų ir, kad švęsdami XXX-metį, tuo džiaugsmu jau galėtume dalintis su mūsų broliais vilniečiais“ (Suvalkų kraštas. – 1938, vas.19, p. 5.).

Parodos fotografijų autorė Augustinos Miknevičiūtės

Tarpukario Marijampolės fotografijos iš Manto Vaitiekūno asmeninės kolekcijos.

Nuotraukų galerija:
Dalintis:
Share on facebook
Share on twitter
Share on email