Daiva Bepirštienė
Kultūrinės veiklos vadybininkė
2020 balandžio 20 d.

Užsisėdėjote? Be galo pasiilgote kelionių, tolimų kraštų užburiančių peizažų? Atsiliepiame į Jūsų norus bei tęsiame virtualių parodų ciklą kviesdami pakeliauti po Graikiją. Pristatome marijampoliečio Kęsto Bepirščio fotografijų parodą „Graikijos paviliotas“. Autorius yra užburtas šios šalies, metai iš metų, lopinėlis po lopinėlį tyrinėja šį  vis dar jį stebinantį ir intriguojantį kraštą.

Autoriaus žodis:

„Nesibaigiantis mano romanas su Graikija prasidėjo prieš dešimtmetį, turistų perpildytame Kretos pajūrio kaimelyje. Sunku atsakyti kodėl įsimylėjau tą šalį. Turiu begalę priežasčių, bet juk tiesiog imi ir įsimyli, o priežastis sugalvoji vėliau. Taip atsitiko ir man – tas beprotiškai intensyvus saulės, jūros ir įvairių žolelių kvapas, tas nepailstančių cikadų „dainavimas“, tos atmintin įsirėžusios Antikos legendos, tie be galo ryškūs istorijos pėdsakai, tie žmonės, jų šiluma ir jų maistas, ta kalba, glostanti klausą. Visa tai mažo paveikslo dalelės sukuriančios mano Graikiją. O ir pirmą rimtesnį fotoaparatą įsigijau besiruošdamas vienai iš kelionių į tą šalį. Būtent ten į fotografiją pradėjau žiūrėti kiek kitaip. Todėl nenuostabu, kad didžiąją dalį turimų nuotraukų sudaro vaizdai iš tos šalies.

Per dešimtmetį klajojau po įvairias salas, ieškojau legendų Peloponese, pėsčiomis keliavau į Šventojo kalno vienuolynus, sekiau Aleksandro Makedoniečio pėdsakais, klaidžiojau Atėnų gatvelėmis, svaigau nuo bizantinių bažnyčių grožio, ragavau, bandžiau pažinti tą šalį, tuos žmones ir jų kalbą. Graikija daug daugiau nei tik turkio žydrumo jūra ir turistams skirti viešbučiai. Tereikia nuklysti nuo nutrintų takų, ieškoti ir norėti rasti – pateksi į kitus pasaulius kur gajos senos tradicijos, kur legendos pasiekiamos ranka, o istorija matuojama tonomis, kur maisto skonis verčia ragauti, kur žmonės pirmą kartą matytą klajotoją vaišina tik nuskintu granatu. Tad šiai parodai nuotraukas atrinkau tokias, kurios leistų pamatyti didžiąją dalį lankytų vietų.

Šiek tiek apie save:

Ne taip seniai rašiau, kad Graikiją ir mane sieja miestas, kuriame gimiau ir augau. Marijampolė savo pavadinime nešioja graikišką žodį „polis“, tad tiesiog negalėjau nepamėgti tos šalies. Net ir pirmas mano rašto darbas, studijuojant istoriją Vilniaus universitete, buvo apie Atėnus ir Spartą – du garsius Graikijos miestus. Nors tuo metu dar nežinojau, kad kažkada ta šalis „įkris širdin“.

Fotografija mano kelyje atsirado seniai, dar augdamas laksčiau su „Smena“ fotoaparatu, traukiniu dundėjau į Kauną pirkti fotojuostų ir užsispyrusiai bandžiau jas ryškinti Mokolų daugiabučio vonioje. Ne visada pavykdavo, kaip ir nuotraukų gamyba uždegus raudoną šviesą toje pačioje vonioje. Paaugliški pažaidimai pasibaigė iškeliavus studijuoti į Vilnių. Bet vieną dieną fotografija pargrįžo ir paskutinius šešerius metus vis rimčiau stengiuosi ją prisijaukinti. Nors vis dar mokaus gaudyti šviesą taip, kaip tai daro mėgstami fotografai, bet procesas smagus ir dovanojantis begalę atradimų. Fotografija be abejo irgi graikiškus žodis.“

Autoriaus darbus galite sekti https://www.instagram.com/stiuartas/

Nuotraukų galerija:
Kategorijos:
Dalintis:
Share on facebook
Share on twitter
Share on email