Nuo pat pirmojo sakinio iki paskutinio aš nežinojau, apie ką bus kiekviena istorija. Pradėjusi nepažinojau herojų, nežinojau jų ir jų planetų vardų. Rašiau taip, lyg pati jas skaityčiau. Iki šiol man neaišku, iš kur visa tai atėjo, kodėl visa tai norėjo būti užrašyta irgi neaišku. Kai tekstai pradėjo kauptis mano elektroniniame rašytojos stalčiuje, niekam nepasakojau. Jie buvo mano, skirti tik man pačiai. Rašymo malonumas užgožė norą jomis su kuo nors dalintis. Vis tiek niekas nesupras, nėra jokios aiškios paskirties… Tiesiog trumpi ir keisti išgyvenimai kažkur toli toli ir kažkodėl seniai seniai.
Man visada buvo smalsu, kas ir koks iš tiesų yra fantastikos mėgėjas, tokios meno rūšies gerbėjas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai – jaunas protas, smalsus ir neciniškas, atviras ir nebijantis svajoti, ieškantis daugiau spalvų ir kitokių emocijų nebūtinai čia ir dabar, o ir kažkur kitur. Bet esu tikra, kad šio stiliaus mėgėjų nevienija nei amžius, nei socialinė padėtis, nei išsilavinimas. Intravertas, ekstravertas, optimistas ar pesimistas, mokslų daktaras ar šokėja, kačių ar šunų mylėtojas, vegetaras ar mėsėdis – šis žanras yra visiems.
Fantastikos filmų ir knygų mėgėjai yra tarsi slapta svajoklių kasta ar ordinas. |uos sieja tik tas pats alkis – norisi kažko įspūdingo, kitokio, naujo, neįprasto. Norisi kažko, kas atvertų pasąmonę, kas perkeltų visą tavo esybę ten, kur galėtum patirti tai, apie ką net nesvajojai, pamatyti ir pajusti kažką, ko niekas nematė ir nejautė. Fantastika – tai ne sapnai ir ne košmarai, tai maistas apmalšinti pasąmonės alkiui.
Šaltinis: www.knygos.lt
