Kas svarbiau – vaikystės meilė, šiandien užgimę jausmai ar įsipareigojimas darbui? Romanas „Mūzų viešbutis“ pasakoja apie laisvę mylinčią savarankišką moterį jūrų biologę daktarę Meivę Doneli. Jai grįžus į vietas, kur prabėgo gražiausi jos jaunystės metai, iškyla būtinybė priimti sprendimą, nulemsiantį tolesnį jos gyvenimą.
Vieną vasaros dieną Meivei Doneli nutiko du keisti dalykai. Pirmiausiai, ją pabučiavo jai patinkantis Danielius, o netrukus jai įkando ryklys, kuris vos nenusitempė jos į vandenyną. Šie įvykiai išlieka gyvi net po aštuoniolikos metų, Meivei, kurią visi vadina ryklių užkalbėtoja, keliaujant po pasaulį ir tyrinėja šiuos plėšrūnus. Grįžusią į savo senelės valdomą „Mūzų“ viešbutį saulėtoje Floridos pakrantėje ją pasitinka įprastas žaliųjų citrinų pyrago kvapas ir nepakartojami raudoni saulėlydžiai. Tačiau čia jos laukia ir netikėtumai.
Vaikščiodama pakrante Meivė sutinka Heizelę, kuri, kaip ir Meivė, jaučia tokią pat aistrą vandenynui ir jo paslaptims. Netrukus paaiškėja, kad charizmatiškoji mergaitė – Meivės paauglystėje mylėto Danieliaus dukra. Prabėgus beveik dviems dešimtmečiams pagrindinės romano herojės širdyje atgimsta jausmai. Romantiški ir šilti Floridos vakarai ir laikas, praleistas buvusio mylimojo draugijoje, sukelia sumaištį Meivės širdyje – ji atsiduria pasirinkimo kryžkelėje. Ar pasiduoti atgimstantiems jausmams? Ar iškeisti juos į romaną su kolega Nikolu, kuris kaip tik pasirodo jos gimtajame miestelyje tirti nelegalios ryklių pelekų medžioklės? Pagrindinė „Mūzų viešbučio“ herojė Meivė bebaimė ir nedvejojanti vandenyje, tačiau pasiekus krantą ją užklumpa neatsakyti klausimai ir lemtingi troškimai.
Palmių pavėsyje, kaitinant Floridos saulei ir skambant Kalipso ritmams, mezgasi romano „Mūzų viešbutis“ veiksmas. Ši istorija pasakoja apie pasirinkimus – tarp laisvės ir įsipareigojimo, tarp džiaugsmo ir rūpesčio, tarp praeities ir ateities, galiausiai, – tarp senos meilės ir naujai užgimusių jausmų.
