Istorijų
buvo daugybė, kartais skirtingų, kartais panašių, bet visos jos prasidėdavo
tolimais 1938-aisiais. Visos būdavo apie vienus namus su sodu. Ir apie žydintį
oleandrą.
Karbonaros miestelyje vieno namo sode žydi oleandras. Jį pasodino Agostinas, atsikėlęs
ten gyventi su žmona Anita, visų vadinama Žiniuone.
Apdovanota retu nepaprastu grožiu Žiniuonė geba pagydyti skausmų kamuojamus
naujagimius, teikia nepamainomą pagalbą gimdant ar bet kokiai bėdai ištikus,
geba panaikinti nužiūrėjimą. Turi tris dukteris: Rozetą, Korneliją ir jaunėlę
Diamantę. Pirmoji – graži, laukinės prigimties kaip motina, antroji – medaus
spalvos plaukų ir šviesių kaip tėvo akių. O Diamantė – putli, visada
susitaršiusiais plaukais; iš tų nesuvaldomų garbanų, kaip nuolat kartoja motina,
kyla jos maištingas būdas. Griežta, beveik niekada niekam nerodanti švelnumo
Žiniuonė, metams bėgant, patiria vyro mirtį ir užgriuvusį karą, užaugina
dukteris matydama jų nelaimingą meilę, jas užvaldančią aistrą, jų žiaurų
nusivylimą. Guodžiantis Žiniuonės buvimas, apgaubtas paslaptinga tyla, visada
jas sergsti net nenuspėjamo likimo akivaizdoje…
Šaltinis: www.knyguklubas.lt
