„1982 metais Lietuva to dar nežinojo… Ji jau turėjo kosmonautą Rimantą Stankevičių.“
Rimantas Antanas Stankevičius gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje. Dar mokydamasis mokykloje susižavėjo aviacija ir savo gyvenimą susiejo su skrydžiais. 1962 m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą. Ją baigė 1966 m. ir pradėjo tarnauti karo aviacijoje. 1969 m. buvo paskirtas vyresniuoju SSRS karinės grupuotės Vokietijoje naikintuvų aviacijos pulko lakūnu, nuo 1970 m. tarnavo vyresniuoju lakūnu, o nuo 1972 m. buvo naikintuvų aviacijos pulko grandies vadas Maryje, Turkmėnijoje. 1971–1972 m. tarnavo Egipto Arabų Respublikoje ir dalyvavo karo veiksmuose prieš Izraelį. 1973 m. išėjo į atsargą.
1975 m. R. Stankevičius baigė SSRS Aviacijos pramonės ministerijos Skrydžių tyrimo instituto lakūnų-bandytojų mokyklą ir pradėjo dirbti lakūnu-bandytoju tame pačiame institute. Čia jis atliko ypač sudėtingus bandomuosius skrydžius, dalyvavo bandant naikintuvą MiG-29, taip pat išbandė orlaivių elgseną suktuko režimu. R. Stankevičius skraidė 57 tipų lėktuvais, jo skrydžio stažas viršijo 4 000 valandų. 1975 m. jam suteikta IV, 1976 m. – III, 1979 m. – II, o 1982 m. – I klasės lakūno-bandytojo kvalifikacija.
1977 m. liepos 12 d. R. Stankevičius buvo paskirtas į specialiojo pasirengimo grupę skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais „Buran“. 1979–1980 m. jis mokėsi pagal bendrąją kosminio parengimo programą Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre. 1982 m. vasario 12 d., išlaikęs visas bendrosios kosminės parengties įskaitas ir egzaminus, įgijo kosmonauto-bandytojo kvalifikaciją ir tapo pirmuoju lietuviu, oficialiai parengtu skrydžiui į kosmosą.
Nors į kosmosą R. Stankevičiui išskristi neteko, jis buvo vienas svarbiausių „Buran“ programos lakūnų-bandytojų. 1982–1983 m. jis buvo rezervinės įgulos, rengtos skrydžiui į orbitinę stotį „Saliut-7“, narys. Nuo 1984 m. rengėsi skrydžiui „Buran“ ir mokėsi valdyti erdvėlaivį rankiniu bei automatiniu būdu. Buvo numatyta, kad jis taps pirmojo pilotuojamo „Buran“ skrydžio pagrindinės įgulos antruoju pilotu.
R. Stankevičius atliko šešis riedėjimo bandymus ir 14 skrydžių specialiu „Buran“ atmosferiniu bandymų analogu OK-GLI (BTS-02). Skrydžiuose jis ėjo ir antrojo piloto, ir įgulos vado pareigas. 1987 m. tapo Skrydžių tyrimo instituto kosmonautų būrio vadu, o nuo 1988 m. ėjo kosmonautų-bandytojų komplekso viršininko pavaduotojo pareigas. 1989 m. jis dar kartą rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“, tačiau pasikeitus skrydžių programai pasirengimas buvo nutrauktas. 1990 m. „Buran“ programa buvo sustabdyta.
R. Stankevičiaus profesionalumas buvo vertinamas ne tik kosmoso programoje. Jis sukūrė ir išbandė naikintuvo išvedimo iš suktuko metodiką, kuri vėliau buvo taikoma rengiant Su-27 pilotus. 1989 m. jam suteiktas Nusipelniusio SSRS lakūno-bandytojo garbės vardas.
R. Stankevičiaus darbas buvo susijęs su ypatinga rizika. Apie tėvo profesiją yra pasakojęs jo sūnus Algimantas Stankevičius, pabrėždamas, kad lakūnams-bandytojams tekdavo patirti milžiniškas perkrovas ir išbandyti pačias sudėtingiausias aviacijos technikos galimybes. R. Stankevičius tokių skrydžių atliko daugybę, o jo patirtis buvo svarbi kuriant ir tobulinant naikintuvų saugaus valdymo metodus.
1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, Trevizo provincijos Salgaredos aerodrome, vykstant aviacijos šou, R. Stankevičius atliko parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27. Atlikdamas vertikalią pilotažo figūrą – kilpą – jis pradėjo manevrą aukščiausiame jos taške, kuris buvo žemiau apskaičiuotojo. Nors pilotui beveik pavyko išlyginti lėktuvą prie pat žemės, sustabdyti jo leidimosi nepavyko. Lėktuvas palietė žemę ir sprogo. Katastrofa nusinešė patyrusio lakūno-bandytojo, kosmonauto-bandytojo ir vieno iš talentingiausių savo kartos lietuvių aviatorių gyvybę.
Atminimo įamžinimas
Rimantas Antanas Stankevičius palaidotas Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Jo atminimas saugomas ir Žukovskio mieste, kur jis daug metų dirbo ir gyveno. Miesto kapinėse pastatytas memorialinis paminklas, o viena iš gatvių pavadinta jo vardu. 2017 m. liepos 21 d. Žukovskyje atidengta memorialinė lenta, skirta R. Stankevičiui.
1994 m. apie R. Stankevičių sukurtas dokumentinis filmas „Lemties kilpa“ (režisierius J. Sabolius).
2002 m. gegužės 9 d. Marijampolės 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Rimanto Stankevičiaus vardas. 2009 m. mokykla tapo pagrindine, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – progimnazija. Šiandien Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazija saugo savo buvusio mokinio atminimą ir jo vardą sieja su mokyklos istorija.
