Marijampolės miesto ištakos siekia XVIII a. vidurį. Prienų seniūno grafo Marko Antonijaus Butlerio ir jo žmonos Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės pastangomis buvo įkurtas Staropolės miestelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1744 m. Tikėtina, kad jau tada į miestelį atvyko pirmieji žydai, kadangi 1758 m. grafienės Pranciškos Butlerienės marijonų vienuoliams skirtame fundacijos akte netiesiogiai užsimenama apie pirmuosius prekybininkus ir amatininkus, kurie neabejotinai buvo žydų tautybės.
1765 m. vykdant Abiejų Tautų Respublikos gyventojų žydų surašymą, Marijampolėje (Staropolėje) buvo užfiksuoti 347 žydų tautybės miestelėnai. Aptariamuoju laikotarpiu jie jau buvo atsiskyrę nuo Kalvarijos bendruomenės ir turėjo savo kahalą, maldos namus bei kapines. Taip prasidėjo Marijampolės miesto kūrimas, kuriame dalyvavo žydai, lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Šiandien Marijampolė yra septintas miestas Lietuvoje, tačiau žydų bendruomenę teprimena išlikę pastatai ir jų atlikti darbai.