„Marijampolės miesto istorija susidomėjau jau nuo 7 metų, kuomet į mano rankas pakliuvo knygelė apie Kapsuką. Tai buvo pirmasis akstinas kaupti įvairias brošiūras, lankstinukus, knygas apie Marijampolę, kurių šiuo metu esu surinkęs iš ties nemažą kolekciją. Suaugus, tai tapo gyvenimo būdu, aiškintis, ieškoti išlikusių ir naujų dokumentų, kurie padėtų sudėlioti istorinių įvykių eigą, garsių marijampoliečių biografijas ir t.t. Susibūrėme į neformalų Butlerininkų judėjimą, kurio dėka atsirado galimybė ne tik keistis informacija, bet ir diskutuoti, kartu ieškoti ir kas svarbu išvengti klaidų. Rašant ar kalbant istorinėmis temomis, žodis išlėkęs žvirbliu, vėliau tampa istoriniu faktu. Todėl vieno žmogaus neatsakingas straipsnis nuveda, besidominčius miesto ar krašto istorija, neteisybės keliu. Todėl manau, kad kraštotyrinis darbas, tai visų pirma – atsakomybė“.
Arūnas Kapsevičius baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Rimanto Stankevičiaus progimnazija). Vėliau studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete ir įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. Dar anksti įsitraukė į visuomeninę veiklą. Buvo Jaunųjų ūkininkų ratelių koordinacinės tarybos narys, bendradarbiavo su laikraščio „Ūkininko patarėjas“ priedu „Jaunasis ūkininkas“. Kartu su bendraminčiais įkūrė Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungą. 2000–2007 m. buvo renkamas į Marijampolės savivaldybės tarybą. Antrosios kadencijos metu meras jį paskyrė Tarybos sekretoriumi. A. Kapsevičius taip pat buvo ilgametis Marijampolės dailės mokyklos tarybos narys, vieną kadenciją ėjo Marijampolės savivaldybės visuomeninės švietimo tarybos pirmininko pareigas.
Aktyviai domėjosi Marijampolės krašto istorija. Režisavo du filmus apie miestą – „Marijampolės sugrįžimas“ ir „Marijampolė, kurią verta pamatyti“. Marijampolės televizijai kūrė istorines laidas „Niekada nepalikę savo miesto“, „Kelionės į Marijampolės praeitį“ ir kitas. 2022 m. išleido istorinę knygą „Niekada nepalikę savo miesto“. Kartu su istoriku R. Urbonavičiumi parengė leidinį „230 metų Marijampolės savivaldai“ (2022 m.). Taip pat dalyvavo Kaišiadorių muziejaus projekte ir kartu su bendraautoriais parengė leidinį „Geležinė uždanga: Lietuva–Lenkija, 1920–1939 m.“ (2020 m.). Istorinius straipsnius publikavo laikraščiuose „Miesto laikraštis“, „Suvalkietis“, „Naujasis Gėlupis“ (Prienai) ir žurnaluose „Artuma“, „Aušra“ (Punskas, Lenkija), „Mūsų žodis“. Dirbo muziejininku Marijampolės kraštotyros ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuose. Aktyviai dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, A. Kapsevičius prisidėjo prie ne vienos idėjos, projekto ir parodos įgyvendinimo.
Apdovanojimai ir padėkos
Prezidento Valdo Adamkaus padėka už bendrą darbą vardan idealų ir kuriant teisingesnę, gražesnę bei turtingesnę Lietuvą. Marijampolės apskrities administracijos viršininko 2006 m. įsteigta Kultūros nominacija už kultūrinių projektų, formuojančių Marijampolės savivaldybės įvaizdį, globą. Suvalkų miesto prezidento Jozevo Gajevskio padėka už giminingų miestų bendradarbiavimo plėtojimą ir bendrų projektų įgyvendinimą. Įtrauktas į Rimanto Stankevičiaus progimnazijos garbės galeriją „Drąsinkime ateitį“. Butlerių giminės draugijos padėka „Už pagalbą renkant medžiagą ekspozicijai Butlerių giminės atminimui Miedznoje“.
