Tai knyga apie muzikos profesionalą, supratusį muzikos svarbą mokykloje ir gebėjusį šią meilę perteikti savo mokiniams. Tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje tarp kvalifikuotų muzikų buvo susiformavusi graži ir prasminga tradicija, kurią ypač puoselėjo J. Kamaitis: gimnazijose veikė merginų, mišrūs ir jaunuolių chorai, o kai kur net ir pučiamųjų orkestrai. Pradinėse klasėse vaikai dainavo liaudies dainas, o mokyklų chorų repertuaras rėmėsi lietuvių kompozitorių kūryba.
J. Kamaitis, be tiesioginių muzikos mokytojo pareigų Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, rašė metodinius darbus ir skaitė pranešimus įvairiose konferencijose. Šie metodiniai tekstai, straipsniai ir buvusių mokinių prisiminimai sudaro svarbią šios knygos dalį.*