Vytauto Didžiojo parkas

ADRESAS
Vytauto g. / Sodo g. / P.Armino g. / Šv. Margaritos g./Kriaučiūno g., Marijampolė
STATUSAS
gamtos objektas

Vytauto Didžiojo parkas – vienas seniausių parkų miesto centre, prieškariu buvęs mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio susibūrimo vieta. Parko istorija prasideda XIX a. antroje pusėje, kuomet po didžiulio gaisro, 1869 m. nusiaubusio Marijampolę, buvo parengtas miesto reguliavimo projektas: miesto teritorija padidinta 40 margų (28,4 ha), o pietiniame miesto pakraštyje suplanuotas įrengti didžiulis parkas, kuris buvo įkurtas drėgnoje pelkėtoje vietoje, per kurią tekėjo Javonio upelis. 1810–1812 m. šioje teritorijoje tyvuliavo tvenkinys: „Senovėj, sako, toj vietoj buvusi neišlipama pelkė, kur visokius šlamštus ir pastipusius gyvulius versdavo. Buvęs kažkoks rusų valdininkas ir toj pelkėj sumanęs užveisti sodną. Visą amžių to sodno labui dirbęs. Ir štai dabar kokį sodną marijampoliečiai turi. Bet to sodininko vardo nė pavardės niekas nemini.“ – tokia sodo įkūrimo versija pateikiama 1930 m. „Lietuvos žiniose“. Visgi, apie 1875–1890 m. klasicizmo stiliumi sukurtas, geometriškai išplanuotas ir taisyklingai apželdintas Marijampolės miesto parkas.
XX a. trečiajame dešimtmetyje parkas buvo sutvarkytas, aptvertas. 1935 m. skulptorius Petras Rimša suprojektavo ir pastatė tiltelį per Javonio upelį, kuris parką puošė 45-erius metus. Tačiau 1980 m. statant paminklą V. Mickevičiui-Kapsukui (skulptorius Julius Narušis) tiltelis buvo nugriautas, o Javonio upelio vanduo paslėptas požeminiuose vamzdžiuose. 1990 m. buvo nugriautas paminklas Kapsukui , bet Javonio upelis taip ir liko požemiuose. 2012 m. atlikus pilną parko rekonstrukciją keliasdešimties metrų upelio ruožas parko teritorijoje iškeltas į paviršių ir pastatytas naujas tiltelis. 2012 m. baigti parko rekonstrukcijos darbai, kurių metu iškirsti menkaverčiai medžiai, įrengti takai, apšvietimas, atrakcionai vaikams, fontanas ir kt.

Paminklai Vytauto Didžiojo parke
Kančių koplytėlė, architektas Zenonas Galadauskas(1999 m.).
Paminklas „Tauro apygardos partizanams 1944-1953“, skulptorius Alfonsas Ambraziūnas(2003 m.).
Paminklas Vytautui Didžiajam, skulptorius Julius Narušis (2010 m.).

Fotografija

Literatūra ir šaltiniai

1. Marijampolė / Miesto sodnas / „Lietuvos žinios“ (1930,kov.28)

2. Miškinis, Algimantas. Marijampolės miestas iki 1940 : istorija ir architektūra / Algimantas Miškinis - Vilnius : Mintis, 1995 (Kaunas : Aušra). – P. 180

3. Vytauto Didžiojo sodas : [apie Vytauto Didžiojo sodo tvarkymo darbus] // Suvalkietis. – 1932, gegužės 15, Nr. 20, p. 3.