2017-09-28 prie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas skirtas gimnazistams, žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Lėšas memorialo statybai skyrė bei jo įrengimu rūpinosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Paminklo statybą iniciavo laisvės kovų dalyvė, buvusi šios gimnazijos auklėtinė Alva Sidaravičienė (Bedalė). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atliktu istoriniu-archyviniu tyrimu, vykdytu net pusantrų metų, buvo nustatyti 39 gimnazijos mokiniai ir mokytojai, žuvę nelygioje kovoje su sovietiniais okupantais. Memoriale paminėti tik tie, kurie nesulaužė partizano priesaikos.
Per daugiau nei dešimtmetį trukusį pasipriešinimo okupantams laikotarpį nukentėjo ne vienas šimtas gimnazistų, mokytojų bei jų šeimų narių. Vieni jų pasirinko partizano kelią, dalis jaunimo tapo jų ryšininkais ar padėjėjais. 1945 m. susikūrė Vytenio laisvės kovotojų būrys, bet jo nariai dar nebuvo tikrieji partizanai, tik kandidatai. Šiame būryje buvo daug Rygiškių Jono gimnazijos mokinių. Tauro partizanų apygardos vadovybė jiems patikėdavo ne tik atsišaukimų ir slaptos literatūros platinimą, bet ir partorgų sekimą ar net geležinkelio sprogdinimą. 1946 m. čekistai būrį demaskavo. Keturi iš jų buvo sušaudyti, kiti ištremti.
Šis įvykis pasipriešinimo sovietiniam rėžimui nenuslopino. Gimnazistai dar ne vienerius metus buvo priversti stebėti, kaip į klasę įsiveržę enkavedistai suima jų mokslo draugus ar mokytojus ir su nerimu laukė savo eilės. Jauni, impulsyvūs, okupantams nepakantūs žmonės negalėjo būti pasyviais antisovietinio pasipriešinimo kovų stebėtojais. Gimnazijos mokytojai (jų gretose buvo ne vienas antisovietinio pasipriešino dalyvis) neretai pridengdavo savo mokinius arba nukreipdavo į saugesnes pasipriešinimo veiklas. Šiandieną jau žilagalviai pasipriešinimo kovų dalyviai, iškentę tardymus, kalėjimus, lagerius ir tremtį džiaugiasi Nepriklausomybę atgavusia Lietuva, liūdi žuvusių bendražygių ir apgailestauja dėl tų, kurie pabūgę kankinimų ar pasidavę šantažui tapo išdavikais.
Užrašai ant paminklo
„1945–1952 / MARIJAMPOLĖS RYGIŠKIŲ JONO GIMNAZIJOS MOKINIAMS, ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ“
„K. AKELAITIS–VĖTRA 1924–1948 / A.S.J. BUBNYS–GUSARAS 1928–1947 / G.P. ČERNIAUSKAS–ŠVYTURYS 1928-1947 / V. DOMINAITIS–SŪNUS 1932-1952 / V.V. DIDVALIS–VIDGINAS 1926-1948 / V.J. DULIŪNAS–LAIMUTIS 192-1946 / A.J. DURNEIKA–ŽVIRGŽDAS 1926-1948 / K. GREBLIKAS–SAKALAS 1913–1949 / V. GRUODIS–ŽILVITIS 1925-1947 / K.A. GUMAUSKAS-BALANDIS 1929-1951 / V. GUMAUSKAS-GAILIUS 1909-1945 / A. KARPAUSKAS-KURTAS 1926-1951 / R.K. KIŽYS-GINTARAS 1928-1948“
„K. KURTINIS 1916-1945 / L. B. LAZAUSKAITĖ-RAMUNĖ 1926-1947 / A. LAZAUSKAS-ŠALMAS 1923-1947 / K. LIAUKUS-ANBO 1915-1946 / P.J. MEDELIS-DELFINAS 1923-1947 / A. J. MEŠKEVIČIŪTĖ-VAIDILUTĖ 1927-1947 / A. A. MIELIAUSKAS-SEKLYS 1925-1947 / K.A. NAGINIONIS-TAURAS 1927-1946 / M.V. NAVASAITIS-AINIS 1915-1945 / V. NAVICKAS-AUKSUTIS 1910-1946 / J. PAUŽA 1926-1945 / B. PETRAUSKAS-ŠARŪNAS 1928-1949 / V.A. PUIŠYS-MEŠKA 1921-1946“
„K. PUODŽIŪKYNAS-KIRVIS 1908-1946 / J. SAVIČIUS-URANAS 1926-1948 / A. SENKUTĖ-AUŠRELĖ 1921-1952 / J. SIDABRA-BRANGUTĖ 1928-1946 / P.P. SLIŽAUSKAS-ARŪNAS 1929-1948 / R. ŠALAŠEVIČIUS-SKYSTIMAS 1928-1950 / S. ŠALAŠEVIČIŪTĖ-NAŠLAITĖ 1926-1949 / V. S. ŠALČIŪNAS 1927-1943 / A. ŠVEDAS-RADASTAS 1927-1950 / J. TRASKAUSKAS-JŪREIVIS 1927-1951 / J. B. VITKAUSKAS 1933-1952 / J. ŽIŪRYS-ŽILVITIS 1925-1947 / V. ŽVINGILA-ŠARŪNAS 1924-1947“
