Algirdas Julius Greimas – lietuvių kilmės kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, vienas svarbiausių XX a. humanitarinių mokslų atstovų ir šiuolaikinės semiotikos kūrėjų.
A. J. Greimas gimė Tuloje (Rusija), kur jo tėvai buvo pasitraukę Pirmojo pasaulinio karo metais. Šeimai grįžus į Lietuvą, jis mokėsi Kupiškio progimnazijoje ir Šiaulių berniukų gimnazijoje, o 1934 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir pradėjo studijuoti teisę, tačiau netrukus pasirinko kalbotyrą bei studijas tęsė Grenoblio universitete. Čia susiformavo jo moksliniai interesai, nulėmę tolesnę akademinę veiklą.
1940–1944 m. A. J. Greimas gyveno Šiauliuose, dirbo mokytoju mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime. Jis priklausė Šiaulių intelektualų ir kultūros veikėjų sambūriui, buvo vienas literatūros ir kultūros almanacho „Varpai“ leidimo sumanytojų. Antrojo pasaulinio karo metais įsitraukė į antinacinį pasipriešinimo sąjūdį.
Po karo A. J. Greimas apsigyveno Prancūzijoje. Jis dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose, dirbo mokslinį darbą Aleksandrijoje (Egiptas), Ankaroje, Stambule (Turkija) ir Paryžiuje. Nuo 1965 m. vadovavo Paryžiuje veikiančiam semiolingvistinių tyrimų seminarui, tapusiam vadinamosios Paryžiaus semiotikos mokyklos branduoliu. Greimas sukūrė originalią struktūrinės semantikos ir semiotikos teoriją, išplėtojo pasakojimo analizės metodus, suformulavo vadinamąjį semiotinį kvadratą ir kitus reikšmės analizės modelius. Jo darbai padėjo pagrindus semiotikai kaip mokslui apie kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemas bei jų kuriamas prasmes.
Svarbiausi A. J. Greimo moksliniai veikalai – „Sémantique structurale“, „Du sens“, „Maupassant“, „Du sens II“ ir kiti. Daugumą savo darbų jis parašė prancūzų kalba, tačiau nuosekliai domėjosi Lietuvos kultūra, istorija ir mitologija. Reikšmingą jo mokslinės veiklos dalį sudarė lietuvių mitologijos tyrinėjimai, vainikuoti veikalu „Apie dievus ir žmones“.
Nors didžiąją gyvenimo dalį A. J. Greimas praleido užsienyje, jis palaikė ryšius su Lietuva. Atgimimo metais lankėsi tėvynėje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete, bendradarbiavo su Lietuvos mokslininkais ir kultūros veikėjais. Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje, publikavo publicistiką, kultūros ir visuomenės klausimams skirtą eseistiką.
A. J. Greimas mirė 1992 m. Paryžiuje. Jo darbai iki šiol daro didelę įtaką kalbotyrai, literatūros teorijai, kultūros studijoms ir komunikacijos mokslams visame pasaulyje.
Atminimo įamžinimas
Nuo 1992 m. Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotinių studijų centras, nuo 2007 m. – A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.
2009 m. A. J. Greimo vardas įamžintas atminimo lentoje ant Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos fasado.
2017 m. UNESCO paskelbė A. J. Greimo metais. Tais pačiais metais Šiauliuose pastatytas Algirdo Juliaus Greimo biustas.
2018 m. sukurtas dokumentinis filmas „Ieškoti Greimo“ („Cherchez Greimas“), kurio režisierius – Rytis Zemkauskas.