Algirdas Julius Greimas \u2013 lietuvi\u0173 kilm\u0117s kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrin\u0117tojas, vienas svarbiausi\u0173 XX a. humanitarini\u0173 moksl\u0173 atstov\u0173 ir \u0161iuolaikin\u0117s semiotikos k\u016br\u0117j\u0173.<\/p>\n\n\n\n
A. J. Greimas gim\u0117 Tuloje (Rusija), kur jo t\u0117vai buvo pasitrauk\u0119 Pirmojo pasaulinio karo metais. \u0160eimai gr\u012f\u017eus \u012f Lietuv\u0105, jis mok\u0117si Kupi\u0161kio progimnazijoje ir \u0160iauli\u0173 berniuk\u0173 gimnazijoje, o 1934 m. baig\u0117 Marijampol\u0117s Rygi\u0161ki\u0173 Jono gimnazij\u0105. Tais pa\u010diais metais \u012fstojo \u012f Vytauto Did\u017eiojo universitet\u0105 ir prad\u0117jo studijuoti teis\u0119, ta\u010diau netrukus pasirinko kalbotyr\u0105 bei studijas t\u0119s\u0117 Grenoblio universitete. \u010cia susiformavo jo moksliniai interesai, nul\u0117m\u0119 tolesn\u0119 akademin\u0119 veikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n
1940\u20131944 m. A. J. Greimas gyveno \u0160iauliuose, dirbo mokytoju mergai\u010di\u0173 gimnazijoje ir Prekybos institute, aktyviai dalyvavo miesto kult\u016briniame gyvenime. Jis priklaus\u0117 \u0160iauli\u0173 intelektual\u0173 ir kult\u016bros veik\u0117j\u0173 samb\u016briui, buvo vienas literat\u016bros ir kult\u016bros almanacho \u201eVarpai\u201c leidimo sumanytoj\u0173. Antrojo pasaulinio karo metais \u012fsitrauk\u0117 \u012f antinacin\u012f pasiprie\u0161inimo s\u0105j\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Po karo A. J. Greimas apsigyveno Pranc\u016bzijoje. Jis d\u0117st\u0117 \u012fvairiose auk\u0161tosiose mokyklose, dirbo mokslin\u012f darb\u0105 Aleksandrijoje (Egiptas), Ankaroje, Stambule (Turkija) ir Pary\u017eiuje. Nuo 1965 m. vadovavo Pary\u017eiuje veikian\u010diam semiolingvistini\u0173 tyrim\u0173 seminarui, tapusiam vadinamosios Pary\u017eiaus semiotikos mokyklos branduoliu. Greimas suk\u016br\u0117 originali\u0105 strukt\u016brin\u0117s semantikos ir semiotikos teorij\u0105, i\u0161pl\u0117tojo pasakojimo analiz\u0117s metodus, suformulavo vadinam\u0105j\u012f semiotin\u012f kvadrat\u0105 ir kitus reik\u0161m\u0117s analiz\u0117s modelius. Jo darbai pad\u0117jo pagrindus semiotikai kaip mokslui apie kalbini\u0173 ir nekalbini\u0173 \u017eenkl\u0173 sistemas bei j\u0173 kuriamas prasmes.<\/p>\n\n\n\n
Svarbiausi A. J. Greimo moksliniai veikalai \u2013 \u201eS\u00e9mantique structurale\u201c, \u201eDu sens\u201c, \u201eMaupassant\u201c, \u201eDu sens II\u201c ir kiti. Daugum\u0105 savo darb\u0173 jis para\u0161\u0117 pranc\u016bz\u0173 kalba, ta\u010diau nuosekliai dom\u0117josi Lietuvos kult\u016bra, istorija ir mitologija. Reik\u0161ming\u0105 jo mokslin\u0117s veiklos dal\u012f sudar\u0117 lietuvi\u0173 mitologijos tyrin\u0117jimai, vainikuoti veikalu \u201eApie dievus ir \u017emones\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Nors did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f A. J. Greimas praleido u\u017esienyje, jis palaik\u0117 ry\u0161ius su Lietuva. Atgimimo metais lank\u0117si t\u0117vyn\u0117je, skait\u0117 paskaitas Vilniaus universitete, bendradarbiavo su Lietuvos mokslininkais ir kult\u016bros veik\u0117jais. Lietuvi\u0173 i\u0161eivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje, publikavo publicistik\u0105, kult\u016bros ir visuomen\u0117s klausimams skirt\u0105 eseistik\u0105.<\/p>\n\n\n\n
A. J. Greimas mir\u0117 1992 m. Pary\u017eiuje. Jo darbai iki \u0161iol daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 kalbotyrai, literat\u016bros teorijai, kult\u016bros studijoms ir komunikacijos mokslams visame pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n
Atminimo \u012fam\u017einimas<\/strong>
Nuo 1992 m. Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotini\u0173 studij\u0173 centras, nuo 2007 m. \u2013 A. J. Greimo semiotikos ir literat\u016bros teorijos centras.
2009 m. A. J. Greimo vardas \u012fam\u017eintas atminimo lentoje ant Marijampol\u0117s Rygi\u0161ki\u0173 Jono gimnazijos fasado.
2017 m. UNESCO paskelb\u0117 A. J. Greimo metais. Tais pa\u010diais metais \u0160iauliuose pastatytas Algirdo Juliaus Greimo biustas.
2018 m. sukurtas dokumentinis filmas \u201eIe\u0161koti Greimo\u201c (\u201eCherchez Greimas\u201c), kurio re\u017eisierius \u2013 Rytis Zemkauskas.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":4322,"parent":0,"template":"","meta":{"gimimo_metai":"1917"},"class_list":["post-4321","veidaknyge","type-veidaknyge","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/veidaknyge\/4321","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/veidaknyge"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/types\/veidaknyge"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4322"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4321"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}