Vincas Pietaris skaityti ir ra\u0161yti pramoko namuose, o pirmasis jo mokytojas buvo kaimo daraktorius. Nuo 1859 m. mok\u0117si Pilvi\u0161ki\u0173 parapin\u0117je mokykloje. 1865 m. \u012fstojo \u012f Marijampol\u0117s keturklas\u0119 mokykl\u0105, v\u0117liau mok\u0117si Suvalk\u0173 berniuk\u0173 gimnazijoje. 1870\u20131879 m. studijavo Maskvos universitete, kur \u012fgijo fiziko matematiko ir gydytojo specialybes.<\/p>\n\n\n\n
Baig\u0119s mokslus, ved\u0117 Marijon\u0105 Nikolajev\u0105 Kosovi\u010d. Kaip ir jo draugas Jonas Basanavi\u010dius, V. Pietaris negavo darbo Lietuvoje, tod\u0117l pasirinko apskrities gydytojo praktik\u0105 Diamianske (Novgorodo gubernijoje). 1883 m. su \u017emona persik\u0117l\u0117 \u012f Ustiu\u017en\u0105. Gydytojo darbas toli nuo t\u0117vyn\u0117s buvo sunkus, o likimo nepalengvino ir kai kuri\u0173 draug\u0173 smerkimas d\u0117l santuokos su svetimtaute. Vis d\u0117lto \u017emonos palaikomas V. Pietaris gal\u0117jo toliau darbuotis Lietuvos labui. Jo para\u0161ytas romano \u201eAlgimantas\u201c rankra\u0161tis pasiek\u0117 \u017emones, gal\u0117jusius j\u012f i\u0161leisti. \u012e Lietuv\u0105 V. Pietaris gr\u012f\u017eo 1896 m. ir apsigyveno Kauno senamiestyje, ta\u010diau netrukus v\u0117l i\u0161vyko \u012f Ustiu\u017en\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Didel\u0117 V. Pietario aistra buvo istorija. Sp\u0117jama, kad \u0161\u012f pom\u0117g\u012f gal\u0117jo paskatinti J. Basanavi\u010diaus \u012ftaka. Lietuvos praeities p\u0117dsak\u0173 jis ie\u0161kojo ir rasdavo net gyvendamas toli nuo t\u0117vyn\u0117s. Taip atsirado didel\u0117s apimties straipsniai \u201e\u0160iaur\u0117s e\u017eios m\u016bs\u0173 tautos ir m\u016bs\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117s senov\u0117je\u201c (1893), \u201eLietuviai am\u017ei\u0173 gl\u016bdumoje\u201c (1894), \u201eNauji istori\u0161ki taktai. Lietuviai viduryje ir \u0161iaurary\u010diuose Europos\u201c (1894). Dom\u0117jimasis Lietuvos istorija, ypa\u010d valstyb\u0117s k\u016brimosi laikotarpiu, ir nuolatiniai literat\u016briniai smulkiosios prozos bandymai paskatino V. Pietar\u012f para\u0161yti pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 istorin\u012f roman\u0105 \u201eAlgimantas\u201c, kurio rankra\u0161tis sukurtas 1900\u20131901 m.<\/p>\n\n\n\n
V. Pietaris puikiai pie\u0161\u0117 ir tap\u0117, grojo smuiku, dom\u0117josi lietuvi\u0173 kalba bei literat\u016bra. Dar b\u016bdamas penktoje klas\u0117je prad\u0117jo ra\u0161yti lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105. I\u0161vert\u0117 I. Liskovskio knygel\u0119 \u201eTrys pamokslai apie gaspadoryst\u0119\u201c, i\u0161leist\u0105 Ragain\u0117je 1883 m. A. Dambrausko paskatintas, prad\u0117jo reik\u0161tis kaip publicistas ir band\u0117 savo j\u0117gas literat\u016broje, ra\u0161ydamas apsakymus. Jo k\u016briniai buvo spausdinami \u201eVarpe\u201c, \u201eAu\u0161roje\u201c, \u201e\u017demai\u010di\u0173 ir Lietuvos ap\u017evalgoje\u201c, \u201e\u016akininke\u201c ir kituose leidiniuose. Lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros instituto rankra\u0161tyne i\u0161liko jo straipsnis \u201eGeologija\u201c \u2013 dar viena sritis, kurioje V. Pietaris gilino savo \u017einias ir band\u0117 j\u0117gas.<\/p>\n\n\n\n
Daugiausia j\u0117g\u0173 ir laiko reikalavo tiesioginis darbas \u2013 V. Pietaris buvo atsidav\u0119s gydytojas. Jis ne tik gyd\u0117 ligonius, bet ir tyrin\u0117jo ligas. Buvo nema\u017eai pasiek\u0119s gydydamas d\u017eiov\u0105, surado veiksming\u0105 plau\u010di\u0173 u\u017edegimo gydymo b\u016bd\u0105, o geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiek\u0117 tyrin\u0117damas \u0161iltin\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Atminimo \u012fam\u017einimas<\/strong> <\/p>\n","protected":false},"featured_media":4360,"parent":0,"template":"","meta":{"gimimo_metai":"1850"},"class_list":["post-4359","veidaknyge","type-veidaknyge","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/veidaknyge\/4359","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/veidaknyge"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/types\/veidaknyge"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4360"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4359"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Minint ra\u0161ytojo 100-\u0105sias mirties metines, Marijampol\u0117s senosiose kapin\u0117se buvo atidengtas skulptori\u0173 Juliaus Naru\u0161io ir Jono Dulinsko sukurtas paminklas. Jis pastatytas greta kit\u0173 lietuvi\u0173 tautos \u0161viesuoli\u0173 \u2013 Petro Armino kapo ir Petro Kriau\u010di\u016bno kenotafo. V. Pietario kapas Marijampol\u0117je yra simbolinis, nes ra\u0161ytojo palaikai jau daugiau kaip 120 met\u0173 ilsisi Ustiu\u017enoje. Paminkl\u0105 atideng\u0117 Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos t\u016bkstantme\u010dio komisijos pirmininkas ir monografijos apie V. Pietar\u012f autorius Gediminas Ilg\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n