{"id":5622,"date":"2026-01-28T11:12:31","date_gmt":"2026-01-28T11:12:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/?post_type=veidaknyge&p=5622"},"modified":"2026-09-14T12:44:24","modified_gmt":"2026-09-14T12:44:24","slug":"kazys-grinius","status":"publish","type":"veidaknyge","link":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/veidaknyge\/kazys-grinius\/","title":{"rendered":"Kazys Grinius"},"content":{"rendered":"\n

\u201eKalb\u0117ti apie demokratij\u0105, kovoti u\u017e demokratij\u0105 gali b\u016bti tiktai per v\u0117lu, bet niekada ne per anksti.\u201c<\/strong>
Dr. Kazys Grinius<\/em><\/p>\n\n\n\n

B\u016bsimasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius gim\u0117 Suvalkijos \u016bkinink\u0173 Onos ir Vinco Grini\u0173 \u0161eimoje. T\u0117vas skait\u0117 ir ra\u0161\u0117 lietuvi\u0161kai, mok\u0117jo lenk\u0173 kalb\u0105, suprato rusi\u0161kai. Jis buvo savo kaimo ir platesni\u0173 apylinki\u0173 \u0161viesuolis, namuose tur\u0117jo bibliotek\u0105, o anuomet tai buvo reta. V. Grinius i\u0161man\u0117 dailid\u0117s amat\u0105, mok\u0117jo statyti namus ir gaminti baldus, buvo \u012fgud\u0119s \u017eem\u0117s matavimo darbuose.<\/p>\n\n\n\n

Motina Ona Griniuvien\u0117 kalb\u0117jo tik lietuvi\u0161kai, nei lenki\u0161kai, nei rusi\u0161kai nekalb\u0117jo. Ji gerai skait\u0117 spaud\u0105, ta\u010diau ra\u0161yti nemok\u0117jo. Labiausiai jai patiko kun. Juzumo ir Ra\u010dkausko maldaknyg\u0117 \u201eAukso altorius\u201c, atsine\u0161ta i\u0161 nam\u0173. I\u0161 jos ji i\u0161mok\u0117 s\u016bn\u0173 skaityti, kai \u0161is \u0117jo \u0161e\u0161tus metus. Ra\u0161yti ir aritmetikos pagrind\u0173 Kaz\u012f i\u0161mok\u0117 t\u0117vas, o pas Selemos B\u016bdos kaimo daraktori\u0173 jis pramoko lenk\u0173 kalbos.<\/p>\n\n\n\n

\n
\n
\n
\n
\"griniu-seima\"<\/a><\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n
\n

Augdamas Kazys buvo ne itin stiprios sveikatos, ta\u010diau imlus mokslams. T\u0117vai tik\u0117josi, kad jis taps kunigu, tod\u0117l nusprend\u0117 leisti j\u012f \u012f mokslus. Devyneri\u0173 met\u0173 Kazys prad\u0117jo lankyti \u010cystos B\u016bdos (O\u017ekini\u0173) rusi\u0161k\u0105 prad\u017eios mokykl\u0105, v\u0117liau buvo perkeltas \u012f Limark\u0173 kaimo mokykl\u0105. 1877\u20131879 m. mok\u0117si Marijampol\u0117s prad\u017eios mokykloje, o 1879 m. \u012fstojo \u012f Marijampol\u0117s gimnazij\u0105. Joje buvo d\u0117stoma rus\u0173 kalba, mieste ir buityje vyravo lenk\u0173 kalba, o lietuvi\u0173 kalba vie\u0161ajame gyvenime buvo retai girdima. Tik tre\u010dioje klas\u0117je jis prad\u0117jo lankyti lietuvi\u0173 kalbos pamokas. Lietuvi\u0173 kalbos j\u012f mok\u0117 poetas Petras Arminas-Trupin\u0117lis, v\u0117liau \u2013 Petras Kriau\u010di\u016bnas, padar\u0119 jam didel\u0119 \u012ftak\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Paskatintas 1883 m. pasirod\u017eiusios \u201eAu\u0161ros\u201c, tais pa\u010diais metais kartu su suolo draugu J. Ma\u010diu-K\u0117k\u0161tu leido rankra\u0161tin\u012f laikra\u0161t\u0117l\u012f \u201ePrie\u0161au\u0161ris\u201c. Nuo 1883 m., P. Kriau\u010di\u016bno paskatintas, platino \u201eAu\u0161r\u0105\u201c ir kitus draud\u017eiamus leidinius, rinko tautosak\u0105. T\u0117vai kartkart\u0117mis u\u017esimindavo apie kunig\u0173 seminarij\u0105, ta\u010diau, \u012fsiklaus\u0119 \u012f kunig\u0173 patarimus, s\u016bnaus nespaud\u0117 ir pama\u017eu susitaik\u0117 su jo nenoru tapti kunigu. 1887 m. jis baig\u0117 gimnazij\u0105 ir, b\u016bdamas 21-eri\u0173, apsisprend\u0117 studijuoti medicin\u0105.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

\n
\n

Prad\u0117j\u0119s studijas Maskvos universitete, K. Grinius \u012fsitrauk\u0117 \u012f slaptosios Lietuvi\u0173 student\u0173 draugijos veikl\u0105 ir prad\u0117jo skelbti straipsnius lietuvi\u0161koje spaudoje. 1888 m. bir\u017eelio 29 d. dalyvavo V. Kudirkos suorganizuotame \u201eVarpo\u201c steigiamajame suva\u017eiavime Marijampol\u0117je. 1889 m., prad\u0117jus leisti \u201eVarp\u0105\u201c, tapo aktyviu jo bendradarbiu ir r\u0117m\u0117ju \u2013 ra\u0161\u0117, redagavo, r\u016bpinosi leidyba ir platinimu. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 spal\u012f u\u017e dalyvavim\u0105 Maskvos universiteto student\u0173 neramumuose buvo devynioms dienoms suimtas ir kalintas Butyrk\u0173 kal\u0117jime.<\/p>\n\n\n\n

1891 m. K. Grinius buvo i\u0161rinktas Maskvos lietuvi\u0173 student\u0173 draugijos pirmininku ir \u012fk\u016br\u0117 fond\u0105 lietuvi\u0161koms knygoms leisti. 1892 m. kartu su bendraautoriais para\u0161\u0117 ir i\u0161leido \u201eTrump\u0105 senov\u0117s lietuvi\u0173 istorij\u0105\u201c. Dar nebaig\u0119s studij\u0173, 1892 m. ruden\u012f buvo paskirtas kovos su cholera punkto gydytoju Minske. 1893 m., baig\u0119s Maskvos universitet\u0105 ir netur\u0117damas l\u0117\u0161\u0173 \u012fsikurti Lietuvoje, beveik metus tarnavo gydytoju Kaspijos laivyne.<\/p>\n\n\n\n

\u012e Lietuv\u0105 K. Grinius sugr\u012f\u017eo 1894 m. Apsigyveno Marijampol\u0117je, vert\u0117si priva\u010dia gydytojo praktika ir toliau kovojo u\u017e lietuvi\u0161k\u0105 \u017eod\u012f bei tautin\u012f atgimim\u0105. Daug laiko skyr\u0117 \u201eVarpui\u201c: dalyvavo varpinink\u0173 suva\u017eiavimuose, r\u016bpinosi laikra\u0161\u010dio finansavimu, leidimu, redagavimu ir platinimu. Siekdamas b\u016bti ar\u010diau Pr\u016bsijos sienos ir palengvinti leidini\u0173 gabenim\u0105, 1896 m. i\u0161 Marijampol\u0117s persik\u0117l\u0117 \u012f Virbal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

1896 m. liepos 29 d. K. Grinius susituok\u0117 su Joana Dominyka Pavalkyte, kuri tapo jo i\u0161tikima bendra\u017eyge ir draud\u017eiamos spaudos platintoja. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 ruden\u012f, vengdamas sustipr\u0117jusio \u017eandar\u0173 d\u0117mesio, su \u017emona persik\u0117l\u0117 \u012f Naumiest\u012f, o 1898 m. apsigyveno Pilvi\u0161kiuose, perimdamas \u012f Rusij\u0105 i\u0161tremto dr. Stasio Matulai\u010dio viet\u0105.<\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

\n
\"kazys-grinius-ir-joana-pavalkyte-griniuviene-1905\"<\/a><\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

K. Grinius priklaus\u0117 radikaliam varpinink\u0173 sparnui. 1895\u20131896 m. \u0161io sparno pagrindu buvo \u012fkurta Lietuvos socialdemokrat\u0173 partija \u2013 pirmoji politin\u0117 partija Lietuvoje. K. Grinius prisid\u0117jo ir prie kit\u0173 demokratini\u0173 partij\u0173 k\u016brimo. 1902 m., varpinink\u0173 suva\u017eiavime \u012fsteigus Lietuvi\u0173 demokrat\u0173 partij\u0105, jis pad\u0117jo rengti jos program\u0105, o 1906 m. para\u0161\u0117 \u0161ios partijos program\u0105. Taip pat pareng\u0117 1905 m. \u012fsteigtos Lietuvos valstie\u010di\u0173 s\u0105jungos program\u0105 ir buvo aktyvus 1917 m. \u012fsteigtos Lietuvos socialist\u0173 liaudinink\u0173 demokrat\u0173 partijos veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\n
\"pirmojo-vieso-uznemuneje-spektaklio-amerika-pirtyje-surengto-kazio-ir-joanos-griniu-vaidintojai-k\"<\/a><\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n
\n

1902 m. K. Grinius apsigyveno Marijampol\u0117je. Grini\u0173 namai tapo lietuvyb\u0117s skleidimo \u017eidiniu ir U\u017enemun\u0117s kult\u016brinio bei politinio s\u0105j\u016bd\u017eio centru. 1903 m. bir\u017eelio 29 d. kartu su \u017emona be vald\u017eios leidimo sureng\u0117 Petro Armino 50-me\u010dio ir \u201eAu\u0161ros\u201c 20-me\u010dio min\u0117jim\u0105. 1905 m. gegu\u017e\u0117s 28 d. pastat\u0117 Keturakio komedij\u0105 \u201eAmerika pirtyje\u201c ir sureng\u0117 lietuvi\u0161k\u0105 vakar\u0105. Tais pa\u010diais metais inicijavo \u201e\u0160viesos\u201c draugijos \u012fk\u016brim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Aktyvi K. Griniaus veikla sulauk\u0117 \u017eandar\u0173 d\u0117mesio \u2013 jis ne kart\u0105 buvo are\u0161tuotas ir kalintas. 1908 m. vald\u017eios sprendimu buvo priverstas i\u0161vykti i\u0161 Suvalk\u0173 gubernijos ir apsigyveno Vilniuje. 1910 m. sugr\u012f\u017eo \u012f Marijampol\u0119, o 1911 m. prisid\u0117jo prie \u017eem\u0117s \u016bkio parodos organizavimo.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

1913 m. K. Grinius su bendramin\u010diais atnaujino \u201eVarpo\u201c leidim\u0105. 1914 m. jame paskelb\u0117 straipsn\u012f \u201eApie \u0161alies neprigulmyb\u0119\u201c, kuriame i\u0161d\u0117st\u0117 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo prielaidas. Dar 1905 m. \u201eVarpe\u201c paskelbtame straipsnyje \u201eTeisingas \u017eem\u0117s valdymas\u201c jis teig\u0117, kad \u017eem\u0117 turi priklausyti tam, kas j\u0105 dirba. \u0160iuo principu vadovaujantis 1922 m. prad\u0117ta \u017eem\u0117s reforma i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 Lietuvos kaim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Prasid\u0117jus Pirmajam pasauliniam karui, K. Grinius su \u0161eima pasitrauk\u0117 \u012f Rusij\u0105. Ten dirbo gydytoju, r\u016bpinosi lietuvi\u0173 tremtiniais ir karo pab\u0117g\u0117liais, buvo i\u0161rinktas Vyriausiosios lietuvi\u0173 tarybos Rusijoje prezidiumo pirmininku. 1918 m. spalio 8 d. Kislovodske pl\u0117\u0161ikaujantys kareiviai nu\u017eud\u0117 jo \u017emon\u0105 ir mirtinai su\u017ealojo dukr\u0105. 1919 m. pavasar\u012f K. Grinius su s\u016bnumis i\u0161vyko \u012f Lietuv\u0105. Pakeliui, Pranc\u016bzijoje, teko palaidoti jauniausi\u0105 s\u016bn\u0173 Jurg\u012f. Atvyk\u0119s \u012f Pary\u017ei\u0173, jis buvo paskirtas Taikos konferencijos Lietuvos delegacijos Repatriacijos komisijos pirmininku.<\/p>\n\n\n\n

1919 m. ruden\u012f K. Grinius su s\u016bnumi sugr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 ir apsigyveno Marijampol\u0117je. 1920 m. Pirmojoje Marijampol\u0117s apygardoje pagal Valstie\u010di\u0173 s\u0105jungos s\u0105ra\u0161\u0105 jis buvo i\u0161rinktas \u012f Steigiam\u0105j\u012f Seim\u0105. Prasid\u0117jus Seimo darbui, persik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105. 1920 m. bir\u017eelio 19 d. buvo paskirtas VI (pirmosios parlamentin\u0117s) Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s vadovu.<\/p>\n\n\n\n

Jam vadovaujant Vyriausyb\u0117 baig\u0117 derybas su Soviet\u0173 Rusija ir pasira\u0161\u0117 taikos sutart\u012f, nustat\u0117 sien\u0105 su Latvija, atmet\u0117 si\u016blom\u0105 s\u0105jung\u0105 su Lenkija. Buvo pasiektas tarptautinis Lietuvos pripa\u017einimas: jam vadovaujant valstyb\u0119 de jure<\/em> pripa\u017eino devynios \u0161alys, ji buvo priimta \u012f Taut\u0173 S\u0105jung\u0105. Sutvarkyti valstyb\u0117s finansai, sustiprinta kariuomen\u0117, \u012fkurta auk\u0161toji mokykla, parengti pirmosios nuolatin\u0117s Konstitucijos ir \u017dem\u0117s reformos \u012fstatymo projektai. Ministr\u0173 kabinetas dirbo iki 1922 m. vasario 2 d.<\/p>\n\n\n\n

K. Grinius taip pat buvo I (1922\u20131923 m.), II (1923\u20131926 m.) ir III (1926\u20131927 m.) Seim\u0173 narys. 1922 m. jis prad\u0117jo eiti Kauno savivaldyb\u0117s Medicinos ir sanitarijos skyriaus ved\u0117jo pareigas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\n
\"lr-prezidentas-dr-kazys-grinius-darbo-kabinete-1926-fot-j-kliucinskiene\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n
\n

Valstie\u010di\u0173 liaudinink\u0173 ir socialdemokrat\u0173 blokui laim\u0117jus rinkimus \u012f Lietuvos Respublikos Seim\u0105, 1926 m. bir\u017eelio 7 d. K. Grinius buvo i\u0161rinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.<\/p>\n\n\n\n

Per trump\u0105 prezidentavimo laikotarp\u012f buvo at\u0161aukta karo pad\u0117tis, priimtas Amnestijos \u012fstatymas, panaikinta cenz\u016bra ir \u012fgyvendinti kiti demokratiniai pertvarkymai. Jo kadencijos laikotarpiu pasira\u0161yta nepuolimo sutartis su Soviet\u0173 S\u0105junga, prad\u0117tos derybos d\u0117l prekybos sutar\u010di\u0173 su Rusija ir Vokietija.<\/p>\n\n\n\n

Po 1926 m. gruod\u017eio 17 d. valstyb\u0117s perversmo K. Grinius buvo priverstas atsistatydinti. V\u0117liau, kiek leido to meto s\u0105lygos, jis toliau dirbo politin\u012f darb\u0105, daug d\u0117mesio skyr\u0117 visuomeninei veiklai ir r\u016bpinosi sveikatos apsaugos klausimais.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Asmenin\u012f gyvenim\u0105, atid\u0117liot\u0105 prezidentavimo laikotarpiu, K. Grinius susitvark\u0117 1927 m. vasar\u012f susituokdamas su Kristina Arsaite-Orloviene. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 ruden\u012f jiems gim\u0117 s\u016bnus, kuriam suteiktas Li\u016bto vardas.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0105 nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f K. Grinius daug dirbo sveikatos apsaugos srityje. Nuo 1922 m. vadovavo Kauno savivaldyb\u0117s Medicinos ir sanitarijos skyriui, steig\u0117 draugijas, centrus motinoms ir vaikams, dezinfekcijos stot\u012f, redagavo leidinius \u201eKovos su d\u017eiova\u201c, \u201eMedicina\u201c, \u201ePieno la\u0161o\u201c metra\u0161\u010dius, para\u0161\u0117 botanikos, medicinos ir istorijos veikal\u0173, vert\u0117 gro\u017ein\u0119 bei mokslo populiarinimo literat\u016br\u0105. 1926 m. Lietuvos universitetas jam suteik\u0117 medicinos garb\u0117s daktaro laipsn\u012f honoris causa<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

\n
\n

K. Grinius skaud\u017eiai i\u0161gyveno pirm\u0105j\u0105 SSRS ir nacistin\u0117s Vokietijos okupacijas. 1942 m. kartu su bendramin\u010diais \u012fteik\u0117 Vokietijos okupacinei vald\u017eiai memorandum\u0105, kuriame rei\u0161k\u0117 susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l kolonizacijos, represij\u0173 ir \u017eyd\u0173 \u017eudyni\u0173. U\u017e \u0161\u012f protest\u0105 buvo vieneriems metams i\u0161tremtas \u012f \u0104\u017euol\u0173 B\u016bd\u0105.<\/p>\n\n\n\n

1944 m. rugpj\u016bt\u012f, art\u0117jant SSRS kariuomenei, K. Grinius pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus. 1947 m. saus\u012f atvyko \u012f JAV ir su \u0161eima apsigyveno \u010cikagoje. I\u0161eivijoje i\u0161liko politi\u0161kai aktyvus, ra\u0161tu kreip\u0117si \u012f \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 vadovus ir tarptautines organizacijas, pra\u0161ydamas pad\u0117ti Lietuvai atkurti valstybingum\u0105. Mir\u0117 tik\u0117damas Lietuvos laisve.<\/p>\n\n\n\n

1994 m. spalio 8 d. \u012fvykdyta paskutin\u0117 Prezidento valia \u2013 jo palaikai parve\u017eti \u012f Lietuv\u0105 ir palaidoti gimtin\u0117je, netoli t\u0117vi\u0161k\u0117s esan\u010dioje maumed\u017ei\u0173 girait\u0117je.<\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

\n
\"kazys-grinius-amerikoje\"<\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Apdovanojimai<\/strong>
U\u017e nuopelnus medicinos srityje suteiktas Lietuvos universiteto medicinos garb\u0117s daktaro laipsnis honoris causa<\/em> (1926 m.).
Po mirties apdovanotas \u017d\u016bvan\u010di\u0173j\u0173 gelb\u0117jimo kry\u017eiumi (1993 m.).
Po mirties suteiktas Pasaulio taut\u0173 teisuolio vardas (2015 m.).<\/p>\n\n\n\n

Atminimo \u012fam\u017einimas<\/strong>
1926 m. \u0160ilut\u0117s apskrityje pastatytam \u0160la\u017e\u0173 tiltui \u012f Rusn\u0119 suteiktas Kazio Griniaus vardas.
1926 m. sukurtas Kazio Griniaus biustas (skulptorius Antanas Aleksandravi\u010dius). Jis buvo saugomas Vi\u010di\u016bnuose 1930 m. \u012fkurtoje tuberkulioz\u0117s sanatorijoje, o \u0161iuo metu eksponuojamas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje.
1929 m. Marijampol\u0117je, Kvieti\u0161kio priemiestyje, gatv\u0117 pavadinta Kazio Griniaus vardu. 1949 m. ji pervadinta Komunar\u0173 gatve, o 1989 m. istorinis pavadinimas sugr\u0105\u017eintas. Kazio Griniaus vardu pavadintos dar septynios gatv\u0117s Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, \u0160atij\u0173 kaime (Kauno r. sav.), Pagryni\u0173 ir \u0160la\u017e\u0173 kaimuose (\u0160ilut\u0117s r. sav.), Selemos ir Kvieti\u0161kio kaimuose (Kazl\u0173 R\u016bdos sav.).
1937 m. draugija \u201eKova su d\u017eiova\u201c Vi\u010di\u016bnuose esan\u010di\u0105 tuberkulioz\u0117s sanatorij\u0105 pavadino Kazio Griniaus vardu. Sovietme\u010diu ji vadinta J. A. Doma\u0161evi\u010diaus tuberkulioz\u0117s sanatorija. 1991 m. Kazio Griniaus vardas sanatorijai sugr\u0105\u017eintas.|
1940 m. Kaune, Vytauto Did\u017eiojo karo muziejaus sodelyje, Knygne\u0161i\u0173 sienel\u0117je tarp 100 knygne\u0161i\u0173, antrojoje lentoje \u201ePasi\u017eym\u0117j\u0119 knyg\u0173 skleidimo organizatoriai\u201c, \u012fra\u0161yta: \u201eGrinius Kazys, gydytojas\u201c. 1950 m. paminklas buvo nugriautas, o 1997 m. atstatytas (architektas Liucijus Dringelis).
1991 m. gruod\u017eio 17 d., minint 125-\u0105sias gimimo metines, Kaune, \u017daliakalnyje, prie namo Auk\u0161tai\u010di\u0173 g. 39, atidengta memorialin\u0117 lenta su bareljefu (skulptorius Vytautas Narutis) ir \u012fra\u0161u: \u201e\u0160iame name 1926\u20131941 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius.\u201c 2001 m. lapkri\u010dio 27 d. lenta buvo pavogta, v\u0117liau surasta ir 2006 m., minint 140-\u0105sias gimimo metines, atstatyta.
1994 m. gimtojoje Prezidento Kazio Griniaus sodyboje Selemos kaime (Kazl\u0173 R\u016bdos sav.), \u0161alia gyvenamojo namo, pastatytas dvigubo kry\u017eiaus formos akmens memorialinis paminklas.
1994 m. spalio 8 d. Mond\u017egir\u0117s girait\u0117je, Mikalavo mi\u0161ke, prie kelio Marijampol\u0117\u2013Kaunas, netoli gimtojo Selemos kaimo, perlaidoti Prezidento Kazio Griniaus palaikai ir \u012frengtas memorialas (skulptorius K\u0119stutis Bal\u010di\u016bnas, architektas Giedrius Svirskis).
1995 m. \u012fsteigta kasmetin\u0117 Prezidento Kazio Griniaus vardin\u0117 bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasi\u017eym\u0117jusiems medicinos moksl\u0173 srityje.
1995 m. sausio 13 d. Kazl\u0173 R\u016bdos vidurinei mokyklai, nuo 1999 m. \u2013 gimnazijai, suteiktas Prezidento Kazio Griniaus vardas.
1996 m. vasario 16 d. Kaune, Istorin\u0117s Lietuvos Respublikos Prezident\u016bros kiemelyje (Vilniaus g. 33), atidengtas paminklas Kaziui Griniui (skulptorius Stasys \u017dirgulis, architektas K\u0119stutis Mik\u0161ys).
1997 m. gruod\u017eio 16 d. Marijampol\u0117je, name, kuriame su \u0161eima gyveno Kazys Grinius, atidarytas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus. 2020 m. muziejus tapo Marijampol\u0117s kra\u0161to ir Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padaliniu.
1998 m. lapkri\u010dio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ant namo-muziejaus, kuriame gyveno Kazys Grinius, atideng\u0117 atminimo lent\u0105.
1999 m. Kazl\u0173 R\u016bdoje, Prezidento Kazio Griniaus gimnazijos kieme, atidengtas koplytstulpis dr. Kaziui Griniui. J\u012f i\u0161 \u0105\u017euolo i\u0161dro\u017e\u0117 Vytas Aputis ir Algirdas Ali\u0161auskas. 2021 m. rugs\u0117jo m\u0117n. asociacijos \u201eJaunoji S\u016bduva\u201c iniciatyva Kazl\u0173 R\u016bdoje, Prezidento Kazio Griniaus ir signataro Petro Dovydai\u010dio skvere (Atgimimo g.), pastatytas paminklas Prezidentui Kaziui Griniui.
<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"featured_media":5625,"parent":0,"template":"","meta":{"gimimo_metai":"1866"},"class_list":["post-5622","veidaknyge","type-veidaknyge","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/veidaknyge\/5622","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/veidaknyge"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/types\/veidaknyge"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5625"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.marvb.lt\/nz\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5622"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}