Nuo šeštojo dešimtmečio biblioteka augo ir plėtėsi, pradėjo dirbti bibliotekininkai su specialiuoju viduriniu ir aukštuoju išsilavinimu, pradėjo vadovauti ilgametė bibliotekos direktorė Janina Arbačiauskienė (1963–2002 m.). Formuojama bibliotekos paieškų sistema – tvarkomi ir redaguojami abėcėlinis ir sisteminis katalogai. Dokumentų fondas padidėjo nuo 9851 egzemplioriaus (1953 m.) iki 96715 egzempliorių (1976 m.), iš jų 79 proc. sudarė grožinė literatūra. Per šį laikotarpį skaitytojų skaičius padidėjo nuo 800 iki 3355 arba 4,1 karto. Biblioteka persikėlė į erdvesnes patalpas miesto centre buvusioje V. Bartlingio vaistinėje, Gagarino g. 1 (dab. Basanavičiaus a. šiaurinė dalis).
Telkiant bibliotekos skaitytojus, svarbią vietą užėmė individualus ir masinis (kultūrinis) darbas su skaitytojais. Skaitytojai buvo aptarnaujami diferencijuotai, pagal amžiaus grupes: vaikai, jaunimas ir suaugusieji. Deja, bibliotekos masinis darbas buvo orientuotas Komunistų partijos programos, socialistinio gyvenimo būdo propagandai ir įtvirtinimui. Todėl biblioteka knygą privalėjo naudoti kaip propagandos priemonę: reguliariai organizavo knygų naujienų apžvalgas, rengė rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašus, veikė politinio lavinimo būrelis. Vis tik, šalia šių „politiškai teisingų“ renginių buvo organizuojami susitikimai su Lietuvos rašytojais ir kūrėjais, rengiamos knygų parodos, susikūrė literatų būrelis.
Per šį laikotarpį nesibaigė struktūrinės permainos, vis stiprėjo centralizacijos procesai. Politinė šalies vyriausybė, naudodama bibliotekas kaip sovietinio gyvenimo būdo ir laimėjimų propaguotojus, paskelbė naują vajų: „centralizuoti valstybines masines bibliotekas, steigiant miestų ir rajonų bibliotekų bazėje vieningą tinklą su bendrais etatais, bendru knygų fondu, centralizuotu literatūros komplektavimu ir tvarkymu“5. Marijampolės rajone centralizacija buvo baigta 1976 m. Įkurta viena didžiausių respublikoje centralizuotų bibliotekų sistemų, kurią sudarė Centrinė biblioteka Marijampolėje ir 58 filialai (2 miesto filialai, filialai Kazlų Rūdos, Kalvarijos miestuose ir 54 kaimuose).
Centrinėje bibliotekoje įkurta knygų saugykla, Bibliografijos, Metodikos ir Komplektavimo skyriai, sudarytas mainų rezervinis fondas. Metų pabaigoje Centrinėje bibliotekoje dirbo 20 darbuotojų, skaitytojų skaičius išaugo iki 4403, jiems išduota 10 0610 egzempliorių leidinių. Nors bibliotekoje rengiami renginiai, atspindintys laiko dvasią – susitikimai su Didžiojo Tėvynės karo veteranais ir partizanais, propaguojami partijos suvažiavimų nutarimai, organizuojami reginiai komunistinio auklėjimo temomis ir pan., biblioteka mieste įsitvirtina kaip kultūros puoselėtoja ir skleidėja. 1981 m. pradedamos organizuoti knygos šventės, dailės dienos, renginiuose apsilanko Lietuvos menininkai ir kūrėjai: P. Keidošius, A. Matutis, A. Rosenas, J. Strielkūnas, J. Šiožinys, E. Žebertavičiūtė. 1985 m. įkuriamas ir suklesti literatūros mėgėjų klubas „Mūza“, Vaikų literatūros skyriuje veiklą pradeda lėlių teatras. Bibliotekos darbuotojų triūsas įvertinamas ir respublikiniu mastu. 1981–1985 m. biblioteka organizuojamuose respublikiniuose konkursuose ir apžiūrose užima prizines vietas, apdovanojama diplomais.
1981 m. biblioteka įsikuria gyvenamojo namo pirmajame aukšte Vytauto gatvėje, kuriame dirba ir dabar. Pradedamas projektuoti ir statyti Viešosios bibliotekos priestatas. 1983 m., atšventusi dar vienas įkurtuves, biblioteka įsikuria specialiai projektuotame priestate. Daugiau kaip 2600 m2 bibliotekos pastate įrengiami Bibliografijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros, Metodikos ir Knygų komplektavimo ir tvarkymo skyriai, skaityklos ir saugyklos. Pirmąkart visi bibliotekos skyriai įsikuria po vienu stogu. Naujos patalpos buvo aprūpintos nauju inventoriumi, papuoštos meno kūriniais, pastato fasadą papuošė skulptoriaus J. Narušio iškaba ir skulptūra. Bibliotekoje suprojektuotos specialios erdvės meno ir muzikos mylėtojams, įrengta Parodų salė ir salės renginiams. Biblioteka tampa viena moderniausiai ir geriausiai įrengtų bibliotekų respublikoje.
1985 m. pabaigoje Marijampolės Centrinėje bibliotekoje skaitė 6698 skaitytojai, jiems išduota beveik 150 tūkst. egzempliorių leidinių. Bibliotekos fonduose buvo daugiau 113 tūkst. vienetų, tačiau didelę jų dalį sudarė visuomeninė politinė literatūra – suvažiavimų ir plenumų medžiagos, agitacinė propagandinė literatūra žemdirbiams, liaudies masių auklėjimui ir švietimui. Didelis dėmesys buvo skiriamas individualiam darbui su skaitytojais, skaitymo kultūros ugdymui ir pan. Sovietinės eros pabaigoje popierizmas pasiekė viršūnę – buvo sudarinėjami metiniai, ketvirtiniai ir proginiai planai, organizuojamas socialistinis lenktyniavimas tarp skyrių ir filialų, vedami individualaus darbo žurnalai, sudarinėjami rekomenduojamų perskaityti leidinių aktualiomis temomis sąrašai. Todėl devintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjęs Atgimimas ir judėjimas už Lietuvos nepriklausomybę, tapo išsilaisvinimu ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir bibliotekoms. Kartu su besikuriančia nepriklausoma valstybe, išsilaisvinusi iš ideologinės įstaigos statuso, viešoji biblioteka siekia tapti švietimo, kultūros ir informacijos institucija, kuri teikia paslaugas, remiantis lygia naudojimosi teise visiems, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, jos fondai ir paslaugos nepriklauso nuo jokios ideologinės, politinės ar religinės cenzūros.
1990 m. bibliotekai grąžinamas tarpukariu turėtas žymaus Suvalkijos švietėjo Petro Kriaučiūno vardas, o sulaukus Lietuvos nepriklausomybės įvyko bibliotekų tinklo reorganizacija. 1991 m. įkurtas Marijampolės rajonas, o Marijampolės rajone buvusi bibliotekų sistema suskilo į 2 dalis: miesto ir rajono viešųjų bibliotekų tinklą. Centrinė biblioteka tapo miesto biblioteka su 3 filialais mieste, o bibliotekos kaimo teritorijoje perduodamos apylinkių taryboms. Šių bibliotekų fondų komplektavimu pavedama naujai įkurtam Bibliotekų centrui prie rajono Švietimo skyriaus. Pirmieji Nepriklausomybės metai buvo sunkūs visiems ir apylinkių tarybos, gavę tvarkyti bibliotekų reikalus, matė jose tik galimybę sutaupyti. 1990–1993 m. buvo uždarytos 9 kaimo bibliotekos ir 2 miesto filialai. 1995 m. įsigaliojęs LR Bibliotekų įstatymas, sustabdė kaimo bibliotekų naikinimą ir įtvirtino Bibliotekų centro, kaip viešosios bibliotekos statusą. 2001 m., vykdant administracinę reformą, vėl naikinamas Marijampolės rajonas, atskiriamos Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybės, o Marijampolės miestas ir dalis kaimiškųjų teritorijų tapo Marijampolės savivaldybe. Bibliotekų centras ir kaimo filialai perduodami Petro Kriaučiūno viešajai bibliotekai ir suformuojama iki šiol veikianti bibliotekų struktūra. 2002 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti kokybiškai nauja bibliotekų sistema, apjungianti Viešąją biblioteką, 1 filialą mieste ir 25 kaimo filialus.
Į XXI amžių biblioteka įžengė pasirengusi kompiuterizuoti visus bibliotekinio darbo procesus: 2001 m. pradėta diegti Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema (LIBIS), kuriamas elektroninis katalogas, o 2002 m. balandžio mėn. Viešojoje bibliotekoje įrengta pirmoji viešoji interneto prieiga vartotojams. Nuo XXI a. pradž. bibliotekininkas – tai navigatorius elektroninių išteklių ir informacijos sraute, jo darbas neįsivaizduojamas be personalinio kompiuterio ir naujausių informacinių technologijų panaudojimo. 2002 m. pabaigoje Viešosios bibliotekos paslaugomis mieste naudojosi 5021 skaitytojas, o 18, 7 % savivaldybės gyventojų naudojosi bibliotekų paslaugomis. Vien Viešojoje bibliotekoje per metus apsilankė daugiau kaip 78 tūkstančiai lankytojų, jiems išduota beveik 200 tūkstančių egzempliorių dokumentų, fonduose buvo sukaupta 130 tūkstančių dokumentų. Per metus buvo surengta 130 kultūrinių renginių, juose apsilankė beveik 11 tūkst. lankytojų. Sparčiai gerėjo bibliotekos teikiamų paslaugų kokybė ir kiekybiniai rodikliai. Didėjančiam skaitytojų ir lankytojų skaičiui įtaką turėjo įrengta laisva prieiga prie Abonemento fondų, naujų elektroninių bibliotekos paslaugų pasiūla, įdomūs ir įvairiapusiški bibliotekos kultūriniai renginiai, naujos iniciatyvos bibliotekų darbe.
Nuo 2000 m. Viešoji biblioteka aktyviai dalyvauja ES bei kituose investicinės paramos fonduose, teikdama bibliotekų plėtrą skatinančius projektus, dalyvaudama bibliotekų vystymo programose ir projektuose. 2002–2003 m. PHARE 2000 ESSF programos finansuotas ir bibliotekos darbuotojų vykdytas projektas „Bibliotekininkų mokymo iniciatyvos – informacinės visuomenės plėtros prielaida” leido sukaupti neįkainuojamą patirtį rengiant projektus ir ugdyti personalo profesinę kompetenciją. Kiekvienais metais Viešosios bibliotekos darbuotojai parengdavo ir įgyvendindavo kelis įvairios apimties projektus, iš kurių didžiausias ir sudėtingiausias buvo „MULTICENTRŲ įkūrimas Olštyne ir Marijampolėje“(2007 m.). Multicentras – tai pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio interaktyvaus mokymosi centras, suteikęs galimybę mokytis ir pažinti daugelį sričių, susijusių su naujausiomis informacinėmis ir kompiuterinėmis technologijomis, apimančiomis fizikos, biologijos, chemijos, matematikos, technikos, geografijos, kalbų mokslus, įvairias tradicinių ir skaitmeninių menų sritis. Įgyvendinant projektą įsisavinta 856 tūkst. Lt lėšų iš regionų plėtros fondo per INTERREG IIIA Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Kaimynystės programą, įkurtas pirmasis Lietuvoje interaktyvus mokymosi centras. Darbuotojų iniciatyvas, tobulinant bibliotekų darbą remė LR Kultūros ministerijos įvairūs fondai, Marijampolės apskrities ir savivaldybės administracijos. Tęstiniai projektai „Muziką reikia atrasti“, „Skaitanti šeima“ „Tūkstantmečio rašytinis palikimas – žmogui, tautai, valstybei…“, knygos „Triobiškių dainos“ leidyba bei kiti projektai praturtino Marijampolės bendruomenę. Viešoji biblioteka aktyviai įsijungė į valstybinius projektus „VIPT interneto prieigos taškų plėtra“, „Bibliotekos pažangai“ bei Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos iniciatyvas, kurių dėka buvo kompiuterizuojami bibliotekiniai procesai, diegiama ar atnaujinama kompiuterinė ir programinė įranga, kuriama viešoji interneto prieiga bendruomenei.
2006 m. atnaujintas Viešosios bibliotekos priestatas, kurio remontui buvo skirta 850 tūkst. Lt iš Valstybės investicijų programos ir Marijampolės savivaldybės lėšų.
Nuo 2003 m. biblioteka naujienas ir paslaugas publikavo tinklapyje www.marijampole.mvb.lt (dab. bibliotekos svetainės adresas www.marvb.lt). Pastarųjų 10 metų pokyčiai bibliotekoje yra akivaizdūs – informacinių technologijų naudojimas bibliotekų darbe tapo kasdienybe ir būtinybe. Kompiuterizuotos visos Viešosios bibliotekos darbuotojų darbo vietos ir bibliotekiniai procesai, sukurtas elektroninis katalogas, jame daugiau kaip 38 tūkst. įrašų. Automatinė skaitytojų aptarnavimo sistema iki šiol leidžia bendrauti virtualioje erdvėje, užsakyti ir rezervuoti leidinius, primena skaitytojams apie leidinių grąžinimo terminus. Bibliotekoje diegiamos naujos paslaugos ir informacijos pateikimo formos. Gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymai nuolatos vykdavo moderniai įrengtame Mokymo centre – 377 savivaldybės gyventojai buvo mokomi kompiuterinio raštingumo pagrindų ir gavo tai patvirtinančius sertifikatus (2010 m. ). Dar beveik 400 žmonių buvo konsultuojami ir mokomi individualiai. Informacijos skyriuje Marijampolės gyventojai galėjo naudotis viešąja interneto prieiga ir laisvos prieigos ar prenumeruojamomis duomenų bazėmis. Toliau plėtėsi Multicentro edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, įvairūs renginiai su vaikais ir jaunimu. Veiklomis ir užsiėmimais naudojosi ne tik Marijampolės, bet ir visos Lietuvos moksleiviai, kasmet sulaukdavome daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.