Biblioteka daug dėmesio skiria menui ir kultūrai. Juk tai vienas nuo kito neatsiejami dalykai, todėl čia gausu įvairių meno kūrinių, su kuriais kviečiame susipažinti plačiau:
Instaliacija „Petras Kriaučiūnas“
Atvykę į biblioteką, šalia jos išvysite ypatingą Petro Kriaučiūno instaliaciją
Menininkė Jolita Vaitkutė
2020 m. gruodžio 10 d. šalia bibliotekos iškilo Sūduvos krašto švietėjo ir lietuvybės žadintojo Petro Kriaučiūno atminimą įamžinanti meninė instaliacija. Autorė – menininkė Jolita Vaitkutė. Kūrinys skirtas 170-osioms Petro Kriaučiūno gimimo metinėms ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos šimtmečiui. Portretas sukurtas iš lotyniškos abėcėlės raidyno, išdėlioto tarp dviejų organinio stiklo lakštų. 240 cm aukščio ir 160 cm pločio portrete panaudota apie 1200 (2-10 cm dydžio) medinių raidžių. Apie 100 raidžių pagaminta pagal autentišką Petro Kriaučiūno raštą, kuris išlikęs rankraščiuose, saugomuose bibliotekoje. Panašią techniką autorė naudojo 2019 m., kai Los Andžele iš raidžių sukūrė Mykolo Biržiškos portretą.
Kurdama portretą menininkė stengėsi ne vien atkartoti veido bruožus, jai buvo svarbu pajusti ir esmines asmenybės charakterio savybes. P. Kriaučiūnas pasižymėjo dideliu kruopštumu, todėl preciziškas raidžių išdėstymas, tikslingas jo bruožų atkūrimas dar labiau žavi, o raidės tarsi sklendžia ore, skatina tyrinėti darbą, analizuoti bei vertinti. Menininkei iššūkiu tapo veido ir profilio bruožų analizė: visose P. Kriaučiūno nuotraukose matoma įspūdinga jo barzda – reikėjo ją sukurti tokią, kad tilptų į numatytus portreto rėmus.
Paminklas Vincui Mykolaičiui-Putinui
Paminklą, skirtą Vincui Mykolaičiui Putinui, matysite netoli pagrindinio įėjimo į biblioteką
Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas
1993 m. sausio 6 d., minint lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino 100-ąsias gimimo metines, priešais Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką atidengta skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurta skulptūra. Projektą parengė architektas Valentinas Medelis. Bronzinė 4,5 metrų aukščio skulptūra vaizduoja į ploną apsiaustą įsisupusį rašytoją.
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-01-06 Pilotiškių k., Gudelių valsč., Marijampolės apskr. (dabar Prienų raj.) – 1967-06-07 Kačerginės k.; palaidotas Vilniuje) – Lietuvos poetas ir prozininkas, literatūros istorikas, filosofas, vertėjas. 1909 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“. 1933 m. pasirodęs romanas sulaukė milžiniško populiarumo. „Altorių šešėly“ – pirmasis kūrinys lietuvių literatūroje, kuriame taip išsamiai parodomas XX a. pradžios kunigų gyvenimas ir atskleidžiami jauno kunigo išgyvenimai. Kūrinio sėkmę nulėmė ir faktas, kad autorius pats būdamas kunigu atkartojo savo herojaus likimą: 1935 m. pasitraukė iš kunigų luomo ir vedė. Atidengiant paminklą, kunigas-poetas Juozas Barkauskas sakė: „Tai mūsų literatūros Prometėjas. Įkūrė savo dvasios ugnį ir ją paliko, bet kartu paliko ir lietuviškos dvasios tvirtumą – tylus, ramus, bet atlaikantis visas audras…“
Bareljefas „Pelėda“
Pakėlę akis į pagrindinį bibliotekos pastatą, išvysite rausvai rusvo granito skulptūrą „Pelėda“
Skulptorius Julius Narušis
1983 m. rugpjūčio 24 d. atidarytas specialiai bibliotekai projektuotas priestatas (Vytauto g. 22). Naują raudonų plytų fasadą papuošė skulptoriaus Juliaus Narušio granito skulptūra „Pelėda“ bei iškaba su įstaigos pavadinimu. Rausvai rusvo granito skulptūra susideda iš dviejų dalių: stilizuotos ant žaliuojančios šakos tupinčios pelėdos figūros ir prie jos kojų gulinčios atverstos knygos, kurios lapus puošia augalo šakelė. Pelėdos, knygos bei žaliuojančio augalo/medžio simboliai pasirinkti neatsitiktinai. Europos kultūroje pelėda ir knyga dažniausiai asocijuojasi su mokslu, žiniomis, išmintimi. Knygos – svarbiausia bibliotekoje saugoma vertybė. Tai yra žinių, išminties, mokslo, kultūros simbolis. Žaliuojančio augalo šakelė byloja apie nuolatinį atsinaujinimą, atgimimą bei klestėjimą. Kuriant šį simbolį, iš to paties akmens kartu buvo sukurtas ir užrašas „BIBLIOTEKA“, ligi šių dienų pasitinkantis lankytojus prie įėjimo į biblioteką.
Vos tik įžengę į biblioteką, galite pasigrožėti „Istorijos eskizais“ – įstabiu graviruotu paveikslu, kuris papuošė pagrindinio bibliotekos įėjimo sieną
Graviruotas paveikslas „Istorijos eskizai“
Bibliografė-kraštotyrininkė Loreta Skinkienė
2016 metais, pristatant elektroninio krašto pažinimo žinyno „Noriu žinoti“ pirmtako „Marijampolės gatvės“ naujas rubrikas, šio projekto vadovui kilo unikali idėja sukurti šviečiančius senųjų Marijampolės miesto vaizdų paveikslus. Naujos, iki šiol nebandytos veiklos ėmėsi iki tol graviravimo prietaiso rankose nelaikiusi bibliografė-kraštotyrininkė Loreta Skinkienė. Buvo sukurti „Istorijos eskizų“ serijos pirmieji dvylika paveikslų. 2018 metais sukurtas tryliktas paveikslas – jame pavaizduoti pastatai, kuriuose nuo 1921 metų veikė biblioteka. Paveikslo kūrėja save įvardija „savamoksle primityviojo-naiviojo meno atstove“, kuri savo kūrybos kelią pradėjo nuo margučių skutinėjimo, tačiau šis paveikslas žavi kruopštumu ir kūrybiškumu, moderniai pristato buvusiųjų ir esamo bibliotekos pastatų eskizus.
Pano „Mūza“
Pasigėrėti įspūdingu meno kūriniu - Pano „Mūza“ - galite kildami į antrą aukštą bibliotekos laiptinėje
Keramikė Janina Džervutė
1983 m. rugpjūčio 24 d. įvyko iškilmingas specialiai bibliotekai projektuoto priestato (Vytauto g. 22), atidarymas. Šio renginio dalyviams buvo suteikta galimybė pirmiesiems išvysti įspūdingą keramikės Janinos Džervutės darbą – pano „Mūza“. Monumentalus, visą laiptinės sieną užpildantis kūrinys (aukštis 5,20 m, plotis 2,80 m) susideda iš 91 (40×40 cm) segmento. Pano vaizduoja moterį-mūzą, pasipuošusią antikiniu vėjyje besiplaikstančiu rūbu. Kairėje rankoje ji laiko išsivyniojusius papiruso ritinius, dešinėje – žąsies plunksną. Mūza, atsukusi nugarą, žengia tolyn, matoma tik kairė jos veido pusė, išraiškingas profilis bei juosta perrištos garbanos.
Gobelenas „Saulės verpstės“ iš ciklo „Lietuvos kosmologija“
Jei lankysitės antrame bibliotekos aukšte esančioje skaitykloje, atkreipkite dėmesį į nuostabiu gobelenu „Saulės verpstės“ papuoštą sieną.
Tekstilininkė Aušra Teresė Tuminaitė- Kučinskienė
Bibliotekos antrojo aukšto skaityklos rytinę sieną puošia įspūdingas tekstilininkės Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Saulės verpstės“ iš ciklo „Lietuvos kosmologija“. Didelio formato (400×300 cm) gobelenas sukurtas 1987 – 1988 metais iš vilnos, šilko bei aukso-sidabro liurekso siūlų.
Spalvingas, šviesus, pozityvus darbas sukurtas tuo metu, kai visa Lietuva budo po ilgų sovietų priespaudos dešimtmečių. „Saulės verpstės“ puikiai iliustruoja tuo metu jos kūryboje vyravusias lietuvių liaudies mitologijos, kosmologijos temas. Tamsą nugalėjusi Saulė Karalienė, etnografiniai simboliai, ornamentai, spalvos kalba apie atgimimą/gimimą: saulės, dienos, žemės, pasaulio, Lietuvos… Tą patvirtina ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos svečių knygoje 2008 metais paliktas menininkės įrašas/dedikacija: „…Per mano gobeleną „Saulės verpstės“ – „Lietuvos atgimimas“ leiskite visuomet būti su jumis visais… Dalis širdies ir minčių – meilės Tėvynei Lietuvai tesklinda į Jūsų širdis…“
„Metalo sodai“
Užsukę į terasą bibliotekos vidiniame kiemelyje, pasigrožėkite nuostabiais „Metalo sodais“
Skulptorius Augustinas Gipas, idėjos autorė Augustina Miknevičiūtė
2023 m. pabaigoje bibliotekos vidinio kiemelio terasoje pristatyta instaliacija – šviečiantis metalinis sodas. Šis modernus kūrinys įprasmina mūsų tautos etnokultūros paveldą – šiaudinius sodus, turinčius apeiginę paprotinę paskirtį. Metalo sodai puikiai sujungia liaudies meno tradiciją su šiuolaikiniu dizainu, įkūnijančiu ryšį tarp praeities ir dabarties, tarp gamtos ir žmogaus kūrybos, skatindami darnos ir tvarkos idėjas šiuolaikiniame pasaulyje. Dieną instaliacija kviečia stebėti saulės spindulius, šokančius tarp metalinių sijų, naktį sodai šviečia ir kuria jaukią, mistinę atmosferą.
„Žinių“ katinas
Bibliotekos vidiniame kiemelyje susipažinkite su „Žinių“ katinu.
Metalo dirbtuvės ,,Velnio kalviai“
„Žinių Katinas“, šalia viešosios bibliotekos vidinio kiemelio terasos įkurdintas 2024 metų rugsėjo mėnesį, tapo miesto „katiniškos“ kultūros dalimi – iš viso jų, pasislėpusių įvairiuose Marijampolės kampeliuose, yra 20. Šis katinas įprasmina smalsumą, nenutrūkstamą žinių siekimą ir nuolatinį vidinį augimą. Šio kūrinio tikslas – įkvėpti miestiečius domėtis, mokytis ir augti kartu su bendruomene.
