2025 kovo 3 d.

Jonas Jurašas – mūsų amžininkas, tačiau dar prieš penkiasdešimt metų jis tapo Lietuvos kultūros legenda, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre pastatė Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, bet režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.

            Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to, manome, verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje, aktyvią veiklą keliant šalies nepriklausomybės, valstybingumo idėją. J. Jurašas mums padovanojo daug neįkainuojamų pamokų. Jas suvokti, tikimės, padės Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“.

            Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas teatro režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Jurašo gyvenimas ir kūryba. Apžvelgiant daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektaklių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, jo darbų išskirtinumas ir svarba.

            Per Lietuvą keliaujanti paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“ jau buvo pristatyta Nacionaliniame Kauno dramos teatre – išskirtinėje erdvėje, kur J. Jurašas patyrė svaiginamų kūrybos aukštumų, didžiulį tautos pripažinimą ir meilę, kur išgyveno tragiškų likimo momentų. Ekspozicija rodyta Merkinėje, Vilniuje, Nemenčinėje, J. Jurašo gimtajame Panevėžyje, kur į Jono, penkiamečio vaiko, sąmonę įsirėžė tragiška tėvų žūtis, Antrojo pasaulinio karo siaubas.

            Marijampolė – jau šeštasis miestas, į savąją kultūros erdvę grąžinantis iškilųjį teatro meistrą J. Jurašą. Šios atsakingos misijos ėmėsi Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, suvokianti didelę parodos pristatymo Marijampolėje svarbą. Juk apie J. Jurašo gyvenimą mieste šiandien mena tik nedaugelis senolių. Jaunieji dažniausiai nė nežino, kad garsusis režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas J. Jurašas 1941–1954 m. (nuo 5-erių iki 18 metų) gyveno Marijampolėje. Čia baigė I-ąją vidurinę (dabar Rygiškių Jono gimnazija). Čia susipažino su mieste besikuriančio dramos teatro aktoriais ir režisieriais, pažadinusiais susidomėjimą teatru. Metus pasimokęs aktorystės Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje, išvyko į Maskvą, GITIS‘ą, vienintelę aukštąją, tuo metu rengusią teatro režisierius.

            Nepamirštami gyvenimo sukrėtimai, sovietmečio suvaržymai, kūrybos cenzūravimas ir gniuždymas formavo asmenybę, bekompromisę kūrybą, 1972-ųjų pavasarį išsiveržusią gaivališku J. Grušo „Barboros Radvilaitės“ pastatymu ir lemtingu laišku prieš kūrybinės laisvės suvaržymą, lėmusius tolesnę režisieriaus būtį. Ir mūsų dienomis, praėjus dešimtmečiams, „Barbora Radvilaitė“ – ne tik režisieriaus J. Jurašo nesitaikstymo su sovietine cenzūra, pasipriešinimo sistemai ir kovos už laisvą Lietuvą simbolis; tai kūrinys, kurį šalies teatro kritikai pripažino ryškiausiu XX amžiaus lietuvišku spektakliu. O J. Jurašas ir mūsų dienomis, jau XXI amžiuje, mums ne mažiau svarbus ir įkvepiantis.

Šiandien J. Jurašo laiškas įtrauktas į mokyklinę 11 klasės programą. Todėl, tikimės, paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“ padės jaunimui suvokti teatro režisieriaus gyvenimo ir kūrybos išskirtinumą, kels pasididžiavimą garsiuoju marijampoliečiu, skatins kūrybai, norui siekti prasmingų gyvenimo tikslų.

Garbaus amžiaus sulaukęs J. Jurašas šiuo metu gyvena JAV, Floridoje. Režisierių labai sujaudino ir nudžiugino žinia, kad Marijampolėje jį prisimena, kad jam brangiame mieste atidaroma jo gyvenimui ir kūrybai skirta paroda. 

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus ekspoziciją parengė: parodos kuratorė Liucija Armonaitė, architektai Ona Vėliūtė, Saulius Valius, dailininkės Ona Vėliūtė, Jūratė Šatūnė.

Paroda ,,Jonas Jurašas. Būties kaina“ Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks 2025 m. kovo 13 d. – balandžio 18 d.

J. Jurašo spektaklio ,,Barbora Radvilaitė“ , 1972 m. sukurto Kauno dramos teatre pagal J. Grušo dramą eksponatai: Barboros (akt. Rūta Staliliūnaitė) suknelė ir Vilniaus Aušros Vartų Madonos paveikslo kopija (dail. Janina Malinauskaitė).
Jonas su mama, marijampoliete Sofija Jurkšaite-Jurašiene, Panevėžys, 1940-01-09.
Vilniaus konservatorijos Aktoriaus meistriškumo studentai. Iš kairės: Elvyra Pleškytė, Lilija Mulevičiūtė, Jonas Jurašas, Rimvydas Kalvelis, Vilnius, 1958.
Jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė po M. Meterlinko spektaklio ,,Princesė Malena“, pastatyto Gente (Olandija) premjeros 1986 m.
J. Jurašas prie Merkinės piliakalnio, 2014 m. liepos 6 d. (Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotr.).

Dalintis:
Share on facebook
Share on twitter
Share on email