Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija dalyvauja MEPA (Mokyklos Europos Parlamento Ambasadorės) projekto veiklose. Idėja prisijungti prie projekto kilo istorijos ir pilietiškumo ugdymo mokytojai Rasai Burinskienei. Miestelio biblioteka aktyviai prisideda prie MEPA projekto veiklų, parengdama temines lentynas, įsitraukdama į atvirų pamokų organizavimą.
Svarbi šio projekto dalis – atvira literatūrinė-kūrybinė pamoka „ES žodžių dirbtuvės“, kurioje dalyvavo Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos II–IV klasių gimnazistai kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis Aušra Brusokiene ir Gintare Giedraitiene. Nuotoliniu būdu prisijungė ir Marijampolės Petro Armino progimnazijos aštuntokai bei Igliaukos miestelio biblioteka. Bibliotekos, kaip projekto partnerio užduotis buvo parengti ir pristatyti teminę lentyną „Literatūrinė Europa: knygos neturi sienų“, parengti įžanginį pranešimą apie ES simbolikos reikšmę.
Prie vykdomų projektų biblioteka prisideda parengdama teminius stendus, rekomenduodama mokiniams patikimus informacijos šaltinius projektinėms veikloms, prisidėdama prie Europos dienos, Konstitucijos dienos, Pilietiškumo savaitės bei kitų MEPA iniciatyvų, skatindama mokinius naudotis bibliotekoje esančiais šaltiniais įvairioms veikloms, taip stiprindama informacinį raštingumą. Biblioteka tampa susitikimų vieta MEPA jauniesiems ambasadoriams, kur jie gali planuoti veiklas, rinkti informaciją ir dirbti komandiškai.
Pristatant projekto literatūrinę dalį buvo prisimintos vertybės, lydinčios žmoniją nuo antikos laikų, ir naujos – šiuolaikinio pasaulio diktuojamos. Tradicinę literatūrą vienija amžinosios vertybės: teisingumas, laisvė, patriotizmas, meilė.
Tokios knygos primena, kad literatūra nėra uždara dėžė, o kvėpuojanti būtis. Ji nepasiduoda kalbai, laikmečiui ar geografijai – tik žmogaus norui suprasti ir būti suprastam. Todėl ir sakome, kad kai kurios knygos yra be sienų: kiekvienas jas atsivertęs susikuria savą pasaulį, savus takus ir duris, kurios atsiveria tik jam vienam.
Gustė ir Saida originaliai, vaizdo formatu pristatė Kafkos „Procesą“, pabrėždamos, kad visi veikėjai čia neigiami, turintys tam tikrų ydų, todėl verta susimąstyti, „koks gražus gyvenimas yra šiandien“.
Augustė, kalbėdama apie A. Diuma „Juodąją tulpę“, kėlė klausimą, ar tiesa turi galimybę nugalėti blogį: „…Gerk, valgyk ir leisk pinigus, jei nori gyventi…?“ Paaiškėjo ir įdomus faktas – knygai tapus populiaria, buvo išvesta juodosios tulpės veislė.
Gabijos pristatyme A. Mintė „Knyga apie San Mikelę“, akcentuotas žmogaus gerumas, harmonija su savimi ir gamta, dvasinė ramybė bei vidinė laisvė.
Kitų gimnazistų pristatymuose išryškėjo jaunimo savivertės, šeimos santykių, pasirinkimo laisvės temos.
Tokios knygos ne tik plečia horizontus – jos juos panaikina. Ir būtent tame išsiplėtimo ir išnykimo taške gimsta tikroji laisvė skaityti. „Knyga yra pasaulį girdanti upė“, sakė Sokratas. Tegul ši upė lydi kiekvieną skaitytoją, atveria naujus krantus ir drąsina keliauti toliau.
Bibliotekininkė Dalia Sudeikienė
