Gražiausias žmogaus gyvenimo paminklas – ne iš akmens ar granito pastatytas, o sukurtas iš pagarbos ir atminimo…
Vasario 19 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinyje vyko skaitytojų klubo „Obuolys nuo obels“ susitikimas, skirtas poeto ir vertėjo Prano Vaičaičio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Literatūrinės-muzikinės popietės metu Draugystės bibliotekos vyr. bibliotekininkė kultūrinei veiklai Danutė Lukšienė pristatė kraštiečio poeto gyvenimo ir kūrybos kelią – nuo jaunumės Santakų kaime (Šakių r.) iki ankstyvos mirties, vos 25-erių metų. Renginio metu taip pat buvo skaitomos Prano Vaičaičio eilės, jautriai atskleidusios jo romantinę pasaulėjautą ir tautinės savigarbos dvasią.
1887 m. pradėjęs lankyti Marijampolės gimnaziją, būsimas poetas kartu su bendraminčiais skaitė draudžiamą lietuvišką spaudą, ugdė tautinę savimonę. Svajingos prigimties jaunuolis kurti pradėjo dar trylikos metų. Pasipriešinęs tėvo spaudimui rinktis dvasininko kelią, įstojo į Sankt Peterburgo universitetą studijuoti teisės. Studijų metais susipažino su Julija Petraityte – savo gyvenimo meile. Kūrybą jis skelbė slapyvardžiu Pranciškus Sekupasaką. Jo eilėraščiai išsiskyrė jautrumu, giliu jausmų polėkiu ir melodinga, natūralia raiška. Juose atsispindėjo lietuvių tautinio atgimimo idėjos, meilė gimtajam kraštui, gamtos ir istorijos motyvai, žmogaus vidiniai išgyvenimai. Deja, slapstydamasis nuo caro valdžios persekiojimo, dalį savo rankraščių poetas buvo priverstas sunaikinti ir paslėpti tėviškės žemėje – jie iki šiol nerasti.
Muzikinę programą dovanojo Marijampolės kultūros centro senjorų choras „Bočiai“, kuriam vadovauja Leonas Kisieliauskas, dar labiau sustiprinęs renginio nuotaiką.
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad poeto vardas įamžintas ir mūsų mieste – Marijampolė turi Prano Vaičaičio vardu pavadintą gatvę – gyvą atminties ženklą ateities kartoms.
