Rugsėjo 3 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinyje viešėjo prozininkė, poetė ir eseistė Loreta Jastramskienė. Autorė pristatė šeštąją savo knygą – romaną „Paukščiai ant ledo“. Tai jau penktasis rašytojos susitikimas su bibliotekos lankytojais. Būtent kartu su ja pradėjome ir pirmąjį projekto „Draugystės kultūros forumas“ sezoną. Renginį moderavo Draugystės bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė kultūrinei veiklai Danutė Lukšienė.
Romano veiksmas nukelia į dar ne tolimą praeitį — 1993-iuosius. Lietuva mokosi gyventi laisvėje, o žmonės — pasaulyje, kuriame senosios taisyklės jau nebegalioja. Permainų laikas knygoje atsiskleidžia per jaunos muzikos mokytojos Vasarės Žalytės istoriją: jos pastangas susitaikyti su praeitimi, išdavystėmis, meile ir paveldėta tremties atmintimi. Nusiraminimo herojė ieško muzikoje.
„Visko išmokom – ir skristi, ir ant ledo išgyventi“, – susitikime sakė Loreta Jastramskienė.
Pasak autorės, apie 1993-iųjų įvykius nemažai rašyta publicistinėje literatūroje, tačiau grožinėje kūryboje šis laikotarpis vis dar retai reflektuojamas. Tuo metu pati Loreta Jastramskienė aktyviai dirbo žurnalistikos lauke, todėl romane atsispindi ne tik istorinės aplinkybės, bet ir asmeninė laikmečio patirtis. Knygą rašytoja kūrė drąsiai, leisdama sau mažiau galvoti apie kitų vertinimus ir daugiau — apie tai, ką iš tiesų nori pasakyti.
„Paukščiai ant ledo“ — rudeniškos nuotaikos, žmogaus būsenų ir vidinio kvėpavimo kupinas romanas. Trumpi jo sakiniai primena glaustus įkvėpimus, o per visą pasakojimą driekiasi mintis: „Nebūties nėra — tik būtis, ir ji niekada nesibaigia.“
Rašydama apie skaudžius ir tamsius dalykus, Loreta Jastramskienė laikosi svarbaus kūrybinio principo — skaitytojui būtina palikti viltį. Net juodžiausiose istorijose galima atrasti šviesos ir stiprybės. Todėl ir romano veikėjai nėra vien geri ar blogi: kaip ir tikri žmonės, jie prieštaringi, pažeidžiami, kartais klystantys.
Svarbią vietą romane užima muzika. Ji palaiko žmogaus dvasinę būseną, padeda išgyventi tai, kam ne visada pakanka žodžių. Autorė pasakojo, kad pertraukų tarp rašymo metu pati sėsdavo prie pianino. Neatsitiktinai, anot jos, ne vienas filosofas ir teologas muziką laiko vienu iš Dievo buvimo argumentų.
Susitikimą jaukiai apibendrino rašytojos žodžiai: „Žmonės, kurie ateina į knygų pristatymus, man yra patys gražiausi.“
Renginys organizuotas įgyvendinant Marijampolės savivaldybės administracijos finansuojamą projektą „Draugystės kultūros forumas 5“.
