Rašytojos vyrui nėra lengva. Visą pavasarį ji rašė. Pastačiau šiltnamį, galvojau, dabar ji sodins pomidorus. Kur tau, teko sodinti pačiam.
Gerai, pasodinau. Pakeičiau žemę balkone dėžėse, galvojau, sodins petunijas. Kur tau, turėjau sodinti pats. Na, galvoju, bent jau žirnius ir pupas… Kaipgi, lauk su maišu! Sėdi ir rašo.
Paskui ima kaišioti man paskaityti po vieną apsakymėlį. Žiūri, laukia, ką pasakysiu…
Galvoju, na, gerai, perskaitysiu. Ir užsiskaičiau. Oi, kaip užsiskaičiau!
Komunalija! Tas kerintis priverstinis artumas. Kvapai ir garsai, šventės ir peštynės, internacionalinė meilė ir neapykanta tarp tautų… Kokios aistros! Ir visa tai – keliuose kvadratiniuose gyvenamojo ploto metruose…
Visi, tai išgyvenę, prisimins.
Visiems, gimusiems vėliau, bus juokinga.
Lengviau bus ir rašytojos vyrui. Klausiu: ką veiki, rašai? Ne, sako, raviu.
Vilis Daudziņš
***
Ši knyga – savotiška kelionė laiku į sovietmečio Rygą. Gausybė detalių ir šmaikštūs aprašymai gyvai atkuria to meto žmonių gyvenimą ir daiktus, vaizdus ir garsus, net skonius ir kvapus, savaip stebina skirtingas kartas.
Šaltinis: www.knygos.lt
