Romanas „Karaliaučiaus ugnikalnis“ apibendrina daugelį Romo Gudaičio prozos ir eseistikos motyvų. Skaudžiausias – nerimas dėl karo, rūpestis dėl mūsų visų valstybės likimo, dėl lietuvių tautos lemties šių dienų pasaulio grėsmių ir prieštaringumų akivaizdoje.
Monologo, vidinio sąmonės srauto forma, realistinio ir polemiškai užaštrinto groteskinio pasakojimo būdais, jų antiteze perteikiamas rašytojo, menininko pasaulis, kūrybos paskatos, dramatiškas menininko santykis su istorija, dabartimi, apmąstoma gyvenimo ir kūrybos prasmė.
Kaip ir kituose kūriniuose, autoriui rūpi tai, ko gyvenimo realybėje neturėtų būti, tačiau kas ateina su žmogumi ir jo moralinėmis vertybėmis, santykiu su valstybe, visuomene, kitu žmogumi, su pavojais meilei, sąžinei ir ištikimybei.
Šaltinis: www.knygos.lt
