Žvilgsnis į meilę ir kančią su liūdesiu ir nostalgija, o dažnai ir ironiškai (apysaka „Kipras ir Todorkė“), dviejų moterų – vienos bevaikės, kitos šeimos džiaugsmu apdovanotos – drama ir tragizmas („Gegutės abrūsėliai“) menine stilistika ir kalbos koloritu bei intonacija susišaukia su kaimiškomis pastarųjų trijų autoriaus novelių rinkinių „Rudnia iškeliauja į dangų“, „Nemezidės kirtis“, „Vėlyva malda“ novelėmis. Dabartį ar netolimą praeitį papildo istorijos motyvai (beteisio bajoro Banitos mirtis ant ešafoto Maskvoje smūtos, Lietuvos kariuomenės įsiveržimo į Rusiją ir Kremliaus užėmimo metu, kryžiaus žygio Marienburge, Europoje hipnotizuojančios biblijinės vizijos.
Romo Gudaičio eseistikoje dominuoja istorijos ir dabarties dermė bei persipynimas, minties ir jausmo paradoksai, atsakomybė už rašytojo žodį, pašaukimą, poziciją, kultūros misijos, literatūros vaidmens apmąstymai, amžininkų portretai.
Šaltinis: www.knygos.lt