Britų filosofas Julian Baggini knygoje „Kaip mąsto pasaulis“ pateikia visuotinę žmonijos filosofinės minties apžvalgą, atsižvelgdamas į tai, kaip ji vystėsi visame pasaulyje ir paveikė kultūras, kuriose klestėjo.
Autorius yra klasikinis Vakarų filosofas, supratęs, kad menkai žino apie kitų pasaulio regionų filosofines tradicijas. Julian Baggini pasistengė savo žinių spragą ištaisyti. Jis atskleidžia, kaip atskiros filosofijos šakos, išsivysčiusios iš vietinių mitų bei legendų, tuo pačiu metu klestėjo Kinijoje, Indijoje ir Senovės Graikijoje. Julian Baggini nagrinėja Azijos šalių, Australijos ir Afrikos tradicijas tam, kad geriau suprastume vakarietišką. Užuot aprašęs šias skirtingas filosofijas atskirai, Baggini jas nagrinėja per įvairias temas, tokias kaip žinios, logika, karma, harmonija, savastis, išsivadavimas, dorybė ir kt.
Julian Baggini knygoje „Kaip mąsto pasaulis“ knygoje ieško atsakymų, kodėl požiūris, pabrėžiantis individo laisvę ir nepriklausomybę, Vakaruose įsitvirtino labiau nei Rytuose. Taip pat, kodėl pasaulietiškumas musulmonų kraštuose kelią skinasi sunkiai. Leidinyje gausu faktų ir autoriaus minčių apie geopolitinę ir kultūrinę įvairių šalių raidą, istoriją.
Knygos „Kaip mąsto pasaulis“ autorius teigia, kad geriau suprasdami, ką mąsto kiti, lengviau perprasime ir savo mintis.
Julian Baggini įtraukiančiai pasakoja pasaulio istoriją. Tiesa, „istorija“ čia ne visai teisingas žodis, nes tekstas nėra sisteminga, chronologinė skirtingų filosofinių tradicijų ekspozicija. Autoriaus stiprybė glūdi sugebėjime daugybei balsų iš viso pasaulio padėti susikalbėti bendrame dialoge. Jo leidinys lyginamas su bestseleriu „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“.
Julian Baggini (g. 1968 m.) – britų filosofas, žurnalistas, rašytojas. Jo bibliografijoje jau daugiau nei dvidešimt mokslo populiarinimo žanro knygų apie filosofiją. Julian Baggini kartu su bendraminčiais įkūrė žurnalą „The Philosopher’s Magazine“, nuolat rašo leidiniams „The Guardian“, „Prospect“, ir „Financial Times“. Autoriaus domėjimosi sritys: filosofija, ateizmas, pasaulietiškumas, nacionalinis identitetas.
Šaltinis: www.patogupirkti.lt