Neįvardytoje valstybėje policinis režimas – tobulas žmogaus naikinimo mechanizmas. Jo ginklas – slaptosios policijos agentai ir jų nepalenkiama geležinė logika, besąlygiškai visus skirstanti į režimo šalininkus ir priešus.
„Sporto“ kavinėje sulaikomas jaunuolis, kalbėjęs su priešiškos režimui organizacijos nariu. Neaišku, ar jaunuolis kaltas, ar ne, todėl jį norima priversti išsiduoti vežant automobiliu į sostinę, į apklausą Centrinėje būstinėje. Du suimtąjį lydintys agentai siekia jį palaužti tariamai draugišku elgesiu ir paskatinti bėgti: taip jis pripažins kaltę ir bus teisėtai sunaikintas. Tačiau per kelionę į sostinę geležinė slaptosios policijos logika ir matematiškai tiksliai apskaičiuotas planas žlunga įsivėlus nenumatytai klaidai – žmogiškajam veiksniui. Suimtasis ir vienas iš agentų norom nenorom išgyvena kelias nuoširdaus bendravimo akimirkas. Užtenka lašelio humaniškumo, kad tobulas planas ir žmogaus naikinimo mechanizmas sutriktų.
Antonis Samarakis (1919–2003) – vienas garsiausių XX a. graikų rašytojų, plačiai žinomas pasaulyje, vertimų iš graikų į kitas kalbas skaičiumi nusileidžia tik Nikui Kazantzakiui. Jo žymiausias kūrinys „Klaida“, pusiau trileris, pusiau politinė satyra, dažnai lyginamas su Franzo Kafkos, George’o Orwello knygomis, pirmą kartą pasirodė 1965 m. ir yra išverstas į daugiau nei 33 kalbas, pamėgtas literatūros kritikų ir skaitytojų, Graikijoje pagerbtas premija „12″, 1970 m. Prancūzijoje – Didžiąja kriminalinės literatūros premija, 1975 m. ekranizuotas. 1982 m. už visą kūrybą autorius apdovanotas Europalia premija.
Šaltinis: www.knygos.lt
