Tyrlaukiuose pasimetusio miestelio idilę nutraukia triukšminga cirko trupė, atsitempusi didžiulę padvėsusio banginio iškamšą. Prie tokių dalykų nepratę vietiniai gyventojai sukelia absurdišką maištą, kurio beprasmybė gali varžytis nebent su jo žiaurumu. Riaušes netrukus numalšina kariuomenė, į valdžią iškyla suirute pasinaudoję apsukruoliai, o keistoki miestelėnai ima svarstyti, kas pažeidžia bendro gyvenimo harmoniją. Gal visuomenė gyvena ne pagal masių psichologijos, o pagal muzikos dermės taisykles, kurioms artimi dangiškųjų sferų dėsniai?
Vengrų rašytojo, scenaristo László Krasznahorkai kūryba įvertinta daugeliu premijų, tarp jų tarptautine Man Booker premija ir svarbiausiu Vengrijos literatūros apdovanojimu – Kossutho prizu. Autorius dažnai lyginamas su pačiais garsiausiais pasaulio rašytojais: Gogoliu, Melville’iu, Saramago, Bolaño. Pasak The New Yorker apžvalgininko Jameso Woodo, iš visų jų L. Krasznahorkai turbūt pats keisčiausias.