Fredrikas Bakmanas vos perkopęs 30-metį (2012 m.) išleido debiutinį romaną „Gyveno kartą Uvė“ ir šis tapo tikra sensacija ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir daugybėje šalių. Dabar rašytojo bibliografijoje – jau aštuoni romanai, išversti į daugiau nei 25-ias kalbas. Lietuviškai išleista „Gyveno kartą Uvė“, „Močiutė siunčia linkėjimų ir atsiprašo“, „Čia buvo Brita Marija“.
Švedijos užkampyje įsikūręs atšiaurus miestelis Bjornstadas. Nors pavadinimas –
Lokių miestas – sufleruoja, kad kažkada šiose vietovėse turėjo netrūkti lokių,
dabar šį žvėrį čia retai sutiksi. Mažėja ir žmonių: jie iškeliauja ten, kur
daugiau galimybių, nes, pasak vienos veikėjos, „šiame mieste gyventi
neįmanoma. Čia galima tik išgyventi“. Bjornstadas nyksta, bet viena viltis
miestelėnams dar likusi. Tai – ledo ritulys.
Šis žaidimas Bjornstadui reiškia maždaug tą patį, ką lietuviams – krepšinis. Kai vietos jaunimo komanda šalies čempionate prasibrauna iki finalo, Bjornstade sužimba nauja viltis. Jei pavyktų laimėti, miestelis atkreiptų į save dėmesį, galėtų pritraukti didesnį finansavimą, atsirastų naujų darbo vietų ir Bjornstadas vėl atgimtų.
Tačiau šiuos lūkesčius sudaužo per ledo ritulininkų vakarėlį įvykdytas nusikaltimas. Į dvi stovyklas pasidaliję miestelio gyventojai turi stoti į akistatą su sąžine. Ar tikslas visuomet pateisina priemones? Ar sporto žvaigždėms galioja kitos taisyklės? Ar geresnio gyvenimo viltis ir meilė ledo rituliui yra svarbiau nei elementarus žmogiškumas?
„Kalbant apie Švedijos kultūrą, F. Backmanas niekuo nenusileidžia ABBA ir Stiegui Larssonui.“ – The New York Times Book Review
Šaltinis: www.knyguklubas.lt
