Stiprus, paslaptingas ir išradingas Nyderlandų rašytojo Hermano Kocho romanas „Griovys“ apie nerimastingą ir paranojišką pavydo pasaulį.
Robertas Valteris yra populiarus ir visų mėgstamas Amsterdamo meras. Per Naujųjų metų priėmimą Robertas pastebi, kad jo žmona nuoširdžiai kvatojasi iš vieno miesto tarybos nario, mero pavaduotojo pokštų ir į Roberto galvą akimirksniu ateina pati baisiausia mintis. Žmona jam neištikima. Ši mintis užvaldo Roberto protą ir jo neveikia jokie argumentai. Ilga ir laiminga santuoka tampa blankia ir nereikšminga praeitimi, o Robertas jau įsivaizduoja, kaip žmona jį apgaudinėja su pavaduotoju, kuriam baisiausiai rūpi aplinkos apsauga. Su vyru, kuris miesto panoramą nori sudarkyti vėjo turbinomis.
Robertas su žmona Silvija augina dukterį Dianą. Žinoma, nei duktė, nei žmona nieko nenutuokia apie Robertą persekiojančius įtarimus ir paranoją. Dabar jo sujauktas protas tiesiog apsėstas. Anas Naujųjų metų priėmimas ženklina visos jų šeimos laimės pabaigą. Laimės, kuria meras taip ilgai džiaugėsi.
Nusprendęs, kad turi viską stebėti ir nieko nepraleisti, Robertas nusprendžia elgtis „normaliai“. Tai kainuoja be galo daug pastangų ir, be abejo, jo „normalus“ elgesys yra visiškai neįprastas šeimai. Anksčiau nuolat dirbantis ir telefone, laikraščiuose ar savo mintyse lindintis tėvas ir vyras staiga pradeda domėtis šeimos gyvenimu ir skirti šeimai itin daug dėmesio. Toks elgesys pačiam Robertui kelia tik dar didesnę paranoją ir veda į nevaldomą paniką.
Negana to, Roberto 94-erių metų tėvas pasikviečia sūnų pasikalbėti ir papasakoja, kad jie su mama nusprendė drauge numirti. Esą jie nenori apkrauti sūnaus rūpesčiais, o sveikata eina vis silpnyn, tad būtų puiki proga deramai atsisveikinti.
Romanas „Griovys“ akivaizdžiai parodo, kaip visiškai stabilus žmogus gali susipainioti savo paties baimėse ir įtarinėjimuose. Nors… gal viskas ne taip, kaip atrodo ir Robertas pirmą kartą iš tikrųjų viską mato aiškiai ir teisingai?
Originaliu, žaismingu ir ironišku Hermano Kocho stiliumi prašyta knyga „Griovys“ yra nepaprastai išmintinga, o jos istorija – žmogiškai artima.
