Laikai, kuriais dabar gyvename ir situacija, kurioje yra visas pasaulis, tenka pripažinti – netikėta ir neįprasta, palietusi kiekvieno žmogaus gyvenimą. Nepaisant to, vis susimąstau, pažvelgiu atgalios, prisimenu mokykloje krimstus istorijos vadovėlius ir pagalvoju, kad per tūkstantmečius dar ne to būta, žmonija ne per tokius dalykus praėjusi, todėl ir ši situacija neišvengiamai bus netrukus pragyventa. Tokias mintis man įkūnija Berlyno Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčioje matytas, mintyse vis klaidžiojantis paveikslas ir jo istorija.
Svarbiu elementu mano prisiminimuose yra ir pati bažnyčia, sunaikinta bombarduojant Berlyną, Antrojo pasaulinio karo metu. Per šiuos karinius antpuolius iš bažnyčios liko tik bokštas, išlikęs dėl berlyniečių kultūrinio sąmoningumo, mat miesto valdžia buvo pasišovusi bokštą nugriauti, tačiau po protestų ir žmonių reikalavimų – bokštas išsaugotas, jis stovi iki šiol ir primena tuos laikus, kai karo negandos buvo čia pat, primena kokie šiomis dienomis esame laimingi, o sveikata ir saugumas – mūsų pačių rankose. Šio išlikusio bokšto viršuje žiojėjanti aštriabriaunė skylė berlyniečiams primena „prakiurusį dantį“. Vietoje senosios bažnyčios griuvėsių (žinoma išsaugant bokštą) 1961 m. buvo pastatyta nauja, moderni Eigono Eiermono nupiešta bažnyčia. Ji yra kubo pavidalo iš stiklo plytų. Vakaro šviesoje ryškiai mėlyna spalva suteikia ramybės pojūtį.
Būtent šioje, memorialinėje Kaizerio Vilhelmo atminimo, bažnyčioje kabo daug jausmų ir emocijų sukeliantis paveikslas „Staliningrado Madona“. Žiūrint į jį ir skaitant jo istoriją, dažnas negali sulaikyti ašarų. Šį nepaprastai jausmingą Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus paveikslą, dabar žinomą visame pasaulyje, 1942 m. beveik sugriauto Stalingrado bunkeryje KALĖDŲ proga, kitoje rusiško žemėlapio pusėje nupiešė 36 metų vokiečių šešioliktojoje tankų divizijoje dirbęs gydytojas, evangelikų teologas, dailininkas mėgėjas KURTAS ROIBERIS.
Paveikslo šonuose užrašyti prasmingi žodžiai: „ŠVIESA. – GYVENIMAS. – MEILĖ.“
Karo siaubiamoje Europoje, kažkur giliai Staliningrado bunkeryje anglimi pieštas paveikslas simbolizavo amžinąjį saugumą ir motiniškąją globą, kurio labiausiai trūko pragariškoje nevilties, skausmo ir mirties apsuptyje esantiems vokiečių kariams. Vienu paskutinių lėktuvų reisų „Staliningrado Madona“ buvo nuskraidinta į fronto užnugarį ir pasiekė Vokietiją. KURTAS ROIBERIS neišgyveno, 1944 m. mirė Rusijos karo belaisvių stovykloje, tačiau jo atminimas saugomas kartu su „Staliningrado Madona“, Berlyno memorialinėje KAIZERIO VILHELMO protestantų bažnyčioje.
Po šios viešnagės dažnai susimąstydavau apie tai, ko man trūksta, kas mane padarytų laimingą? Bet pažvelgus į savo širdį pamatau, kad viską jau turiu, kad švęsčiau gyvenimą ir džiaugčiausi kiekviena diena: mano darbas, mano knygos, mano laikas, mano artimi žmonės.
Benas Lyris yra pasakęs: „Dažnai galvoju, kiek ir ko man priklauso, retai pagalvoju, kad viskas, ką turiu, ir yra dovana“.
