1988-ieji – ypatingi metai Lietuvos istorijoje. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos Mokslų Akademijos salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinė grupė – trisdešimt penki žymūs Lietuvos meno ir mokslo žmonės.
Tą dieną tik nedaugelis galėjo nuspėti, kokia galinga jėga virs jų pasirinktas taikaus pasipriešinimo sovietų sistemai kelias. 1988-ųjų vasarą nusiritusi tūkstantinių mitingų banga, per itin trumpą laiką sunaikino žmones kausčiusias baimes ir nepasitikėjimo barjerus. Miestuose ir miesteliuose besisteigiančios Sąjūdžio rėmimo grupės bendram tikslui suvienijo įvairius visuomenės sluoksnius. 1988 m. spalio 22-23 d. įvykusio Steigiamojo LPS suvažiavimo priimti sprendimai atvedė tautą į Laisvę ir tapo vienu svarbiausių faktorių, nulėmusių Sovietų Sąjungos žlugimą.
Prisimindamas tą laiką profesorius Algimantas Prazauskas rašė: „Per trumpą laiką, vos per keletą mėnesių, tapome kitais žmonėmis ir jau niekada negalėsime grįžti į vakarykštės dienos būklę su jos apatija ir baimėmis, kelio atgal nėra, nes tauta, bent jau jos aktyvioji dalis, kuri kasdien sparčiai didėja, atgavo laisvės pojūtį, sveiką racionalizmo pradą, įveikė nihilizmą ir nepilnavertiškumo kompleksą.“
1988-ieji – išskirtiniai ir mūsų miesto istorijoje
Birželio mėn., dar neįvykus pirmiesiems Sąjūdžio mitingams Vilniuje, Marijampolėje (tuomet dar Kapsuke), Maisto pramonės automatų gamykloje ir Pedagoginėje muzikos mokykloje susikūrė pirmosios Sąjūdžio rėmimo grupės. Liepos 13 d. Rygiškių Jono gimnazijos stadione įvyko pirmas Marijampolėje ir antras Lietuvoje Sąjūdžio mitingas. Liepos 18 d. Marijampolėje įkurta pradėjo aktyviai veikti Sąjūdžio rėmimo grupė. Rugsėjo 28 d. išleistas pirmasis Marijampolės persitvarkymo Sąjūdžio biuletenio „Varpo aidas“ numeris. Spalio 30 d. iškilmingos ceremonijos metu virš Centrinio pašto pastato iškelta Trispalvė.
Apie pirmuosius Sąjūdžio žingsnius Marijampolėje, skaitykite Stasio Daugėlos straipsnyje „Sąjūdžio susikūrimas ir veikla Marijampolėje (1988-1991 m.). SPAUSTI ČIA.
Bėgo metai, užaugo nauja marijampoliečių karta, kuriai 1988-ieji – tai vyresniosios kartos pasakojimai, puslapiai Lietuvos istorijos vadovėlyje ar klausimai egzaminų testuose. Penkiasdešimtmečiams ir vyresniems – tai jų paauglystės, jaunystės, brandos metai, kuomet pokyčiai mūsų tautos likime įtakojo jų asmeninius pasirinkimus, sprendimus ir likimus. Tiems, kurie pirmieji paėmė į ranką Trispalvę, kalbėjo iš tribūnų, kvietė į mitingus ir drauge su kitais stovėjo tūkstantinėje minioje, prireikė neeilinės drąsos ir valios.
Tai buvo nepamirštami metai, nuausti iš kontrastų, pilni prieštaravimų, kai pynėsi skausmingos praeities istorijos faktai, laisvės triumfas, žmogiškas bailumas ir narsa. Buvome žmonėmis, gyvenančiais meile Lietuvai, pasididžiavimu savo tauta ir visa apimančiu vienybės jausmu.
Sąjūdžio tema bibliotekos kraštotyriniame darbe
1988-ieji – lemtingi ir mano, šio straipsnio autorės, gyvenime. Tai metai, kai pradėjau dirbti tuomet dar Kapsuko centrinėje bibliotekoje. Vis labiau įsitraukiant į kraštotyrinį darbą, man teko garbė pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti su garsiausiais mūsų krašto sąjūdiečiais. Tai Lionginas Šepkus (1924-2023), Zigmantas Vidrinskas (1933-2009), Stasys Daugėla (g. 1955), Paulius Uleckas (g. 1959), Vytautas Gaulia (g. 1933), Gediminas Ilgūnas (1936-2010) ,Vincas Peckus (1932-2013), Vytautas Viliūnas (1934-2021), Liuda Viliūnienė (1934-2019), Emilija Montvilienė (g. 1940) ir dar daugelis kitų. Gaila, bet dauguma jau iškeliavę Anapilin.
1988-aisiais aikštėse, salėse, stadionuose, mitinguose, minėjimuose, piketuose greta Sąjūdžio organizatorių, oratorių galėjai sutikti nemažai žmonių su paprastais, juostiniais, sovietiniais fotoaparatais. Profesionalai ir mėgėjai, nujausdami fiksuojamų įvykių svarbą, kantriai spaudė fotoaparato mygtuką mintyse skaičiuodami likusius kadrus, o po to ilgas valandas praleisdavo tamsiuose kambarėliuose ryškindami juostas ir fotografijas. Jų atlikto darbo apimties, vertės ir reikšmės įvertinti neįmanoma. Štai keletas iš jų: Kęstutis Jakubauskas (1946-2003), Romas Rusteika (1931-2013), Vytautas Žukauskas (1940-2016), Romas Linionis (g. 1951), Vitalijus Mozūraitis (g.1953)…. Su daugeliu iš jų man teko bendradarbiauti. Tik šių žmonių dėka pavyko sukaupti nemenką, to meto įvykius įamžinančių fotografijų (skaitmeninių kopijų) archyvą, kuris tapo solidžia paspirtimi kraštotyriniame darbe.
Prisiminkime, domėkimės, neleiskime nugrimzti užmarštin
2009 m. pasitelkus Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos filialų darbuotojus, buvo parengta visa eilė publikacijų virtualioje krašto enciklopedijoje www.grazitumano.lt, skyriuje Atgimimo Suvalkija (SPAUSTI ČIA) (2008 – 2012 m. LNB projektas „Bibliotekos pažangai“).
2016 m. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos tinklalapyje parengta paroda „Trispalvė virš miesto“ (SPAUSTI ČIA). Ji gimė sujungus du projektus: 2009 m. enciklopedijoje www.grazitumano.lt publikuotą straipsnį „Marijampolės atgimimo fotografija“ ir 2013 m. bibliotekoje parengtą fotografijų parodą.
Tad kviečiame prisiminti, domėtis, puoselėti mūsų kraštui ir visai tautai svarbią ir reikšmingą istorinę atmintį – „Jeigu žmogus istorinės atminties kratosi – yra net negimęs.“ Gintaras Beresnevičius.
