Birželio 19 d. Sasnavoje surengtas susitikimas su psichologu Liudu Švipu. L. Švipas – psichologas, psichologinių paslaugų centro „Psichologinių idėjų namai“ direktorius, mokymų programų vadovas ir mentorius Vytauto Didžiojo universiteto MINDED komandoje, kurio domėjosi sritys – krizės, priklausomybės, suicidiškumas.
Paskaitos „Įpročiai ir motyvacija“ metu buvo kalbama apie tai, kas yra įpročiai ir kaip jie formuojami, diskutuojama apie tai, kas yra žalingi įpročiai ir kaip jų atsikratyti, aptarti principai, kurie padeda labiau save paskatinti.
Susitikimo pradžioje išsiaiškinta, kas paskaitos dalyviams kelia stresą ir nerimą, prigimtinius žmogaus jausmus, kuriais bandoma apsisaugoti nuo įvairių grėsmių. Buvo kalbama apie tai, kaip susitvarkyti su stresu ir kas yra laimės ir pasitenkinimo gyvenimu pagrindas. O tai yra artimi ir tvirti santykiai bei socialinis gyvenimas (remiantis Harvardo universiteto tyrimu), o ne turtai ir žinomumas. Laimė suvokiama labai asmeniškai, tačiau jeigu žmogus jaučiasi reikalingas, turi artimus santykius ir gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, jis dažniausiai yra laimingas.
Taip pat apžvelgtas Pasaulio laimės indeksas ir lietuvių vieta jame. Pagal statistiką Lietuvos gyventojai yra 19-oje vietoje iš 200 šalių. Pagal gyvenimo kokybės indeksą Lietuva – 25-oje vietoje (JT organizacijos tyrimas).
Kalbėta apie įpročius ir motyvaciją. Kiekvienas paskaitos klausytojas galėjo pasidalinti mintimis apie savo susiformavusius įpročius. Tai buvo sportas, daržininkystė, knygų skaitymas, įvairūs rankdarbiai ir kita širdžiai miela veikla. Žmonės darydami pasikartojančius dalykus išvysto įprotį. Tačiau susiformuoja ne tik teigiami, bet ir žalingi įpročiai, nes emocinė žmogaus dalis yra stipresnė už racionalią. Žalingi įpročiai dažniausia išsiugdo prieš žmogaus valią, todėl žmogaus gyvenime yra labai svarbūs maži teigiami veiksmai – reikia žengti mažą žingsnį, bet jį žengti būtina kiekvieną dieną. Norint išsiugdyti įprotį reikia turėti susitarimą su savimi ir jį vykdyti. Šia tema psichologas visiems rekomendavo paskaityti J. Clear knygą „Atominiai įpročiai: lengvas ir patikrintas būdas išsiugdyti gerus įpročius ir nugalėti blogus“.
Daug dėmesio lektorius skyrė motyvacijai, kuri, anot mokslininkų, yra neegzistuojantis dalykas. Dažniausiai žmones motyvuoja „skausmas“. Svarbu, kad esant motyvacijai susiformuotų įprotis. Lengviau ugdyti įprotį, kuris yra su žmogumi glaudžiai susijęs.
Lektorius užsiminė ir apie pastaruoju metu populiarėjančią „srauto būseną“, kai žmogus tarsi ištirpsta veikloje ir sustoja laikas. Svarbiausia pasirinkti veiklą, kuri patinka ir į ją susikoncentruoti. „Srauto būsena“ labai padeda kovoti su stresu.
Norint keistis visada atsiras priežastis to nedaryti. Tačiau jeigu esame pasiryžę, verta pabandyti. O pasikeisti pavyksta tiems žmonėms, kuriems patinka pats procesas, o ne tikslas. Todėl norint save keisti, geriausia susirasti įdomią veiklą ir pradėti nuo mažų dalykų – „Netaikyti į tikslą – iš naujo peržvelgti procesą“ (F. Sirois).
Psichologas visiems palinkėjo, kad nauji įpročiai būtų kaip paskolos sutartis: priimtas įsipareigojimas ir vykdomos įmokos.
Susitikimas su psichologu Liudu Švipu surengtas įgyvendinant Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos iš dalies finansuojamą projektą „Gyventi sveikai – gyventi laimingai 3“.
Violeta Ruseckienė
Skyriaus vedėja